Meniu
Prenumerata

šeštadienis, spalio 31 d.
TYRIMAS
Mokslininkų išvados: akoholio ribojimas nepaskatino negerti
BNS
Fotobankas
Alkoholio lentyna.

Nepaisant valdžios pastaraisiais metais įvestų alkoholio vartojimo ribojimų bei padidintų akcizų, žmonių įpročiai iš esmės nepasikeitė, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas.

Pasak VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojos Vitos Karpuškienės, pastarųjų 12-os mėnesių duomenys rodo, kad sugriežtintos priemonės nepaskatino gyventojų negerti. „Negėrusiųjų skaičiai mažėjo, bet galima būtų sušvelninti ir pasakyti ne tai, kad gėrusiųjų padaugėjo, bet esminiai (įpročiai – BNS) nesikeičia. Priemonės, kurios buvo įvestos, nepaskatino žmonių negerti per pastaruosius 12 mėnesių, mūsų duomenys šitą faktą rodo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė V. Karpuškienė.

64 proc. respondentų nurodė per pastaruosius 12 mėnesių vartoję alkoholio (2016 metais – 57 proc.), negėrę – 34 proc. (2016 metais – 41 proc.). V. Karpuškienė pabrėžė, kad sunkūs išgertuvių epizodai, kai vienu metu suvartojami bent šeši standartinio alkoholio vienetai, tapo retesni, tačiau tarp girtaujančių šis rodiklis beveik nesikeitė. „Sunkieji išgertuvių epizodai tapo retesni. Žmonių, kurie atsakė, kad tokių išgertuvių buvo per pastaruosius 12 mėnesių, yra daugiau. 48 proc. pasakė, kad tokių išgertuvių per 12 mėnesių nebuvo“, – sakė mokslininkė.

„Bet jei žiūrėtume į tą grupę, kuri geria daugiausia, tai tie epizodai nepasikeitę“, – pridūrė ji. Nepaisant to, V. Karpuškienė pabrėžė, kad nuo 2016-ųjų sumažėjo per savaitę išgertas grynojo alkoholio kiekis. 2016 metais jis siekė vidutiniškai apie 7,5 standartinio vieneto, 2019 metais –  5,4.  „Dar viena gera žinia, kad daugiausia išgertas grynojo alkoholio kiekis sumažėjo girtaujančių grupėje“, – sakė ji.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Aušrytė Rastenienė pabrėžė, kad daugiau alkoholio žmonės suvartoja baruose ir renginiuose, tačiau ši proporcija iš esmės nepasikeitė tarp daugiausia girtaujančiųjų – didžioji dalis jų alkoholį vartoja namuose. „Baruose ir renginių metu vartojimas išaugo todėl, kad tai daugiau nurodė apklaustieji iš reguliariai ir progomis vartojančių gėrimus“, – sakė A. Rastenienė.

Dabartinė akcizų politika bloga

Tyrimas atskleidė, kad iš keturių pagrindinių priemonių, orientuotų į alkoholio vartojimo mažinimą – amžiaus, reklamos ribojimų, pardavimo laiko trumpinimo ir padidintų akcizų – nepalankiausiai vertinamas akcizų didinimas. VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus sako, kad jis negalėjo iš esmės sumažinti alkoholio vartojimo.

Anot jo, sprendimas padidinti akcizus buvo priimtas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuostata, kad didesnė kaina ir mažesnis prieinamumas automatiškai sumažins alkoholio vartojimą. „Iš tiesų aukštesnė kaina ir visokie prekybos apribojimai gali sumažinti vartojimą, bet tam turi būti patenkinta nemažai sąlygų“, – sakė A. Bartkus.

„Pirma, gyventojai turi turėti labai žemas pajamas, jų mobilumas turi būti itin žemas, aplinkiniai kraštai turi taikyti didesnius akcizus ir atitinkamai šitoje šalyje turi egzistuoti gerai finansuojamos represinės kontroliuojančios struktūros. Nė vienų iš šių sąlygų mūsų kraštas nepatenkina“, – kalbėjo jis. Mokslininkas pabrėžė, kad Lietuva taiko vieną didžiausių Europos Sąjungoje (ES) vyno akcizų, nors jis tarp girtaujančiųjų sudaro palyginti mažą dalį. Be to, anot A. Bartkaus, nemaža dalis ES šalių vyno akcizų apskritai netaiko.

Jis kėlė klausimą, ar Lietuvai reikia griežtų alkoholio kontrolės priemonių, nes girtaujančiųjų kategorijai priskiriama palyginti nedaug žmonių. „Jeigu klausite – ką tada daryti, kad alkoholio vartojimas būtų mažesnis? Sau tokiu atveju reikėtų užduoti paralelinį klausimą – o ar reikia išvis ką nors daryti specialiai? Jeigu pažiūrėsime į apklausų rezultatus, turime galbūt 5 proc. asmenų, kurie priskiriami girtaujančių asmenų kategorijai. Tai labai nedaug“, – sakė A. Bartkus.

Tyrime, siekiant detalizuoti vartojimo ypatumus, išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholi ir negėrusieji per pastaruosius 12 mėnesių. 2018-aisiais Lietuvoje iki 20 metų padidintas alkoholio pirkėjų amžius, dar labiau sugriežtinta reklamos kontrolė, padidinti akcizai. Tai yra trečias VU atliktas tyrimas, tiriantis lietuvių alkoholio vartojimo įpročius.

Apklausą atliko viešosios nuomonės tyrimo bendrovė „Baltijos tyrimai“, tyrimo metu apklausti 1104 žmonės, jis atliktas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 07 22 13:08
Spausdinti