Meniu
Prenumerata

antradienis, birželio 15 d.


Mokslininkai: „Į protą investuoti rizikinga“
Laura Čiginskaitė

Nauji ligų diagnozavimo būdai, tūkstantį kartų už plauką mažesni lazeriu sukurti objektai – tai tik keli iš daugybės Lietuvos mokslo centruose gimusių atradimų. Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad inovacijų progresą stabdo nemažai kliūčių.

Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų centro vadovas prof. Eugenijus Butkus sako, kad joks universitetas nėra vertas šio vardo, jeigu jame neatliekami moksliniai tyrimai. „Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai atlieki eksperimentą ir negali paaiškinti jo rezultato. Dažnai planuojame eksperimentą ir žinome, ką gausime, tačiau nauji dalykai atrandami tada, kai gauname tai, ko nesitikime ir turime aiškintis.“

Skatinant atradimus, šalia VU Gamtos mokslų centro pernai gruodžio pradžioje buvo atidarytas Biotechnologijų verslo inkubatorius, kuriame kuriasi startuoliai. Šiuo metu ten veikia 10 pradedančiųjų biotechnologijų įmonių, kurios gali naudotis visomis Gamtos mokslų centre esančiomis laboratorijomis, pasitelkti mokslininkų konsultacijas. Pasak prof. E. Butkaus šio projekto tikslas suvienyti mokslą bei verslą ir kartu siekti progreso.

Biotechnologijų verslo inkubatoriuje įsikūrę startuoliai jau gali pasigirti pažangiais atradimais. Pavyzdžiui, startuolio „Diagnolita“ įkūrėjas Julius Gagilas pasakoja apie atradimą, kuris palengvins prostatos vėžio diagnostiką. Visame pasaulyje šiuo metu prostatos vėžio diagnostika  – nemaloni procedūra, tačiau lietuvių sukurti testai leis daug anksčiau ir paprasčiau nustatyti ligos diagnozę. Tikimasi, kad kitų metų pabaigoje jau bus atlikti visi reikiami tyrimai, ir bus galutinai įsitikinta šios technologijos pažanga.

Valstybei reikia suvokti, jog investicija į mokslą ilgainiui atsiperka.

Startuolį, palengvinsiantį ligų diagnostiką, bioinkubatoriuje įkūręs dr. Linas Mažutis džiaugiasi bendradarbiavimu su užsienio įmonėmis. Tačiau įgyvendinti planus trukdo kvalifikuotų specialistų trūkumas. Pasak jo, kuo toliau, tuo labiau galima pastebėti spartų protų nutekėjimą į užsienį. „Nėra žmonių. Nenoriu kritikuoti, bet tie, kurie lieka Lietuvoje, neturi tinkamos kvalifikacijos, o geriausieji išvažiuoja.“ Jis pastebi, kad dirbti į laboratorijas ateinantys jauni žmonės dažnai nėra ambicingi, todėl stringa net paprasčiausi darbai, o tai trukdo prognozuoti, kada pavyks pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Kitas sunkumas, su kuriuo susiduria mokslininkai, – lėšų trūkumas.

Prof. E. Butkus juokaudamas paaiškina, kodėl valstybė neskiria pakankamo finansavimo: „Į protą investuoti rizikinga, nes tokie žmonės mąsto, supranta ir turi savo nuomonę.“ Finansavimo stoką aiškiai parodo ir prof. Valdo Sirutkaičio, Lazerinių tyrimų centro vadovo, pateikta lėšų, skirtų projektams įgyvendinti, statistika: 2008 m. jų numatyta 1,5 mln. eurų, o 2016 m. perpus mažiau – vos 0,8 mln. eurų.

Dr. Arūnas Varanavičius įsitikinęs, kad valstybei reikia suvokti, jog investicija į mokslą ilgainiui atsiperka: „Tai lyg kelių tiesimas, kuris irgi neatneša pelno, tačiau ši investicija vėliau grįžta kita forma.“

2017 02 10 11:42
Spausdinti