Meniu
Prenumerata

pirmadienis, liepos 6 d.
Ministerija planuoja abiturientų vertinimo sistemos reformą
BNS
Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė. (BNS nuotr.)

Švietimo ir mokslo ministerija žada per artimiausius metus nuosekliai peržiūrėti abiturientų brandos vertinimo sistemą, grįsti ją ne vien brandos egzaminais.

„Atsieti bendrojo ugdymo mokyklų vertinimo sistemą, kuri būtų grįsta ne vien egzaminais, bet taip pat vertinti pažangą. Mes kalbame apie kaupiamąjį vertinimą, kuris taikomas daugelyje šalių – tai yra stebėti, ką lietuviška patarle galima būtų pasakyti – neprivalgei, neprilaižysi“, – Žinių radijui reformos planus antradienį įvardijo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Mes kalbame apie kaupiamąjį vertinimą, kuris taikomas daugelyje šalių – tai yra stebėti, ką lietuviška patarle galima būtų pasakyti – neprivalgei, neprilaižysi“, – sakė ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pasak J.Petrauskienės, būtų siekiama stebėti moksleivių pasiekimus, kaip jie sistemingai formuojasi. Ministrės teigimu, parengti vertinimo sistemos pokyčius ketinama per kelerius metus. „Turime peržiūrėti vertinimo sistemą, diskutuojama su mokytojais, mokiniais, įvairiais ekspertais, ir mokykla turi būti pasirengusi tam pokyčiui, nes labai dažnai kalbama, kad daug tų eksperimentų švietime, visi pasimetę, kuria kryptimi einame, ir ta nežinia niekam saugumo nesuteikia. Todėl nuosekliai peržiūrėjus vertinimo sistemą, manau, per porą metų tikrai galime prie to pereiti“, – kalbėjo J.Petrauskienė. Šiuo metu abiturientų brandos pasiekimai ir įgytos žinios vertinami mokykliniais ir valstybiniais egzaminais. Kalbėdama apie šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, J.Petrauskienė pabrėžė, kad „didžiausi praradimai yra būtent dėl valstybės nefinansuojamų vietų, reiškia, aukštosios mokyklos yra surinkusios mažiau, bet geriau pasirengusių studentų“. Anot ministrės, kai kurios aukštosios mokyklos iki šiol buvo linkusios gyventi būtent iš valstybės nefinansuojamų vietų, bet kokia kaina viliodamos studentus ir pamiršdamos pagrindinę paskirtį – kokybišką mokslą. Pagal pagrindinio priėmimo pirmojo etapo duomenis, į Lietuvos aukštąsias mokyklas pakviesta 8,5 proc. mažiau asmenų studijuoti valstybės nefinansuojamose vietoje, tuo metu į valstybės finansuojamas vietas palyginti su pernai pakviestųjų sumažėjo 0,5 procento. Pavyzdžiui, Šiaulių universitete kvietimų į valstybės nefinansuojamas vietas sumažėjo 56,2 proc. (į valstybės finansuojamas vietas kvietimų sumažėjo 43,8 proc.), Lietuvos edukologijos – 50,3 proc. (į valstybės finansuojamas vietas kvietimų sumažėjo 45 proc.), Aleksandro Stulginskio – 50,1 (į valstybės finansuojamas vietas kvietimų skaičius padaugėjo 0,5 proc.), Mykolo Romerio – 49,9 proc. (į valstybės finansuojamas vietas kvietimų sumažėjo 10,4 proc.), Klaipėdos – 46,1 proc. (į valstybės finansuojamas vietas kvietimų sumažėjo 13,8 proc.). „Pačios mokyklos rengia pertvarkas, vienos strategiškai toms pertvarkoms ruošiasi, kitos, matyt, iki paskutinės dienos stebi ir laukia, kol įvyks kažkoks stebuklas. Džiaugiuosi aukštųjų mokyklų žingsniu, kurios prieš priėmimą stambino studijų programas, ieškojo bendradarbiavimo galimybių su kitomis aukštosiomis mokyklomis, bet buvo aukštųjų mokyklų, kurios taip išsmulkino studijų programas, kad, leisiu sau pajuokauti, turime ir kairiojo rato inžineriją, ir dešiniojo rato inžineriją. Tai ar tikrai kalbame apie aukštąjį mokslą? Tokius pasirinkimus stojantieji tiesiog ignoravo“, – sakė ministrė. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
2017 07 25 13:09
Spausdinti