Meniu
Prenumerata

sekmadienis, liepos 12 d.
METINIS PRANEŠIMAS
Metinis prezidento pranešimas: po krizės šalis privalės vėl gyventi pagal pajamas
BNS

Papildomas išmokas pensininkams, vaikams, dirbančių žmonių pajamų didinimą koronaviruso krizės metu parėmęs ar inicijavęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog krizei pasibaigus šalis privalės vėl gyventi pagal pajamas. Kartu šalies vadovas perspėja, kad valstybės pinigai neturi būti švaistomi, todėl skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas yra jo prioritetas. 

„Telksime pastangas, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių arba net asmenų reikmių. Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas pirmąjį metinį pranešimą sakė šalies vadovas.  

Pasak G. Nausėdos, todėl jo prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas.

„Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Mes pateikėme svarstyti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektus ir tai yra tik pradžia“, – kalbėjo prezidentas.  

G. Nausėda priminė pastaruoju metu padažnėjusius korupcijos skandalus, kurie „yra neišvengiamas ligos gydymo etapas“. Kalbėdamas apie regionus, jis pabrėžė, kad regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, o centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas.

„Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių“, – kalbėjo šlies vadovas. 

...net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį.

G. Nausėda per krizę parėmė 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams, inicijavo 120 ir 200 eurų vienkartines išmokas vaikus auginančioms šeimoms, pasiūlė įstatymų projektus, numatančius 50 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir laikinai 5 proc. punktais sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) pajamoms, neviršijančioms trijų vidutinių darbo užmokesčių (apie 4 tūkst. eurų).

Seimas yra linkęs pritarti prezidento siūlymui padidinti NPD, tačiau valdantieji nepritaria GPM mažinimui. Šios iniciatyvos kritikai, tarp kurių yra ir finansų ministras Vilius Šapoka, teigia, kad GPM mažinimas nesumažins skurdo.

Savo ruožtu prezidentūros atstovai sako, kad šis pasiūlymas skurdo mažinti ir neturi, nes tai esą yra ekonomikos skatinimo, o ne socialinės politikos instrumentas.

Pernai G. Nausėda siūlė skirti papildomus 100 mln. eurų skurdui mažinti, šiuos pinigus generuojant sulėtinus su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamiems dyzeliniams degalams ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.

Prezidento kritika dėl vėluojančios paramos verslui

Prezidentas taip pat kritikuoja vėluojančią paramą krizės paveiktam verslui – anot jo, verslą realiai pasiekusi jos dalis neatitinka lūkesčių.

Šalies vadovas pabrėžia, kad atnaujintas Europos Sąjungos biudžetas ir bendrijos atsigavimo fondas galėtų iš esmės pakeisti Lietuvos veidą, europines lėšas išnaudojant investicijoms.

„Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos sumos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės“, – sakė prezidentas. 

Jo teigimu, dabartinė situacija Lietuvai palanki, nes atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir gaivinimo fondas.

Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje.

„Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui. Artimiausius šešerius–septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą. Ne papudruoti, o pakeisti! Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas“, – teigė G. Nausėda.

Vėluojančią pagalbą verslui per krizę kritikavo tiek verslo atstovai, tiek ekonomistai – anot jų, pagalba vėluoja dėl perteklinių reikalavimų ir valdininkų siekio apsidrausti, kad nebūtų apkaltinti išlaidavimu. Spartinti paramą ne kartą ragino ir G. Nausėda.

Šalies vadovas ketvirtadienį taip pat sakė, kad dalis verslo problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems su virusu arba greitai prisitaikė gaminti trūkstamą įrangą.

Vyriausybė kovo viduryje patvirtino 5 mlrd. eurų vertės Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame vien pagalbai verslui skirta 1 mlrd. eurų. Vėliau parama verslui buvo dar padidinta, tačiau realiai jos išdalinta labai nedaug, išskyrus labai mažas įmones, kurias pinigai pasiekia per Mokesčių inspekciją.  

Be to, birželį Vyriausybė patvirtino 6,3 mlrd. eurų vertės „Ateities ekonomikos DNR“ planą, pagal kurį valstybės investicijų suma iki 2021 metų pabaigos padidinta 1,8 mlrd. eurų. Tačiau oponentai kritikuoja Vyriausybę investuojant tik į kelius ir kitą infrastruktūrą.    

Europos Komisija gegužę pasiūlė steigti 750 mlrd. Europos atsigavimo fondą, iš jų 500 mlrd. eurų būtų subsidijos, o 250 mlrd. eurų paskolos. Lietuvai siūloma 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 06 18 11:15
Spausdinti