Meniu
Prenumerata

šeštadienis, spalio 31 d.
VALDANČIŲJŲ SIŪLYMAS
Lukiškių aikštės perdavimą Genocido centrui politikai vadina būtinąja gintimi
BNS
Fotobankas
Lukiškių aikštė.

Lukiškių aikštės Vilniuje perdavimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui yra būtinoji gintis, kad nebūtų tyčiojamasi iš laisvės kovotojų, teigia šio projekto rėmėjai.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė valdančiųjų siūlymui aikštės valdymą perduoti Genocido centrui. Už tai balsavo 53 parlamentarai, 15 buvo prieš ir aštuoni susilaikė. Toliau projektą svarstys komitetai, į plenarinių posėdžių salę jis turėtų grįžti spalio 15 dieną.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė, kad ši pataisa bus priimta šios kadencijos Seime. Pataisą pateikęs Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas tvirtino, kad jos tikslas – užtikrinti memorialinę aikštės funkciją.

„Muziejus būtų labiau tinkamas šios aikštės valdytojas“, – tvirtino jis. „Parodykite nors vieną save gerbiančią valstybę, kuri savo reprezentacinėje aikštėje leistų išpylinėti pliažus, parodykite tokį sostinės merą, kuris nesugebėtų suvokti, kas yra reprezentacinės valstybės aikštė“, – projektą palaikė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.

„Tiems, kurie dabar kalba apie savivaldybės savarankiškumą, norėčiau priminti, kad iki 2012 metų šita aikštė nepriklausė Vilniaus savivaldybei. Būtent 2012 metais ji kreipėsi į Vyriausybę, kad aikštėje turi būti įamžintas laisvės kovotojų atminimas (...) Bet jai tas įamžinimas nerūpi, jai rūpi poilsis, laisvė, deatsakomybė ir vertybinių sėdmenų demonstravimas prieš tas vietas, kur buvo kankinami, žudomi tautos didvyriai. Tai yra būtinoji gintis“, – tvirtino parlamentaras.

Konservatorius Jurgis Razma priminė, kad Seimas yra priėmęs įstatymą dėl Lukiškių aikštės memorialinio statuso, ir stebėjosi, kaip sostinės meras galėtų jo nevykdyti. Tuo metu Laisvės partijos, kuriai priklauso ir sostinės meras Remigijus Šimašius, lyderė Aušrinė Armonaitė projektą vadino antikonstituciniu, teigė, kad jis atsidurs Konstituciniame Teisme.

„Per keletą mėnesių – jau trečias įstatymo projektas, reguliuojantis, kaip turėtų atrodyti Lukiškių aikštė. Jau pradedu galvoti, kad Lukiškių aikštė yra tam tikra Ramūno Karbauskio, jūsų lyderio, erotinė fantazija, be kurios jis negali. Kas antrą dieną leidžia pranešimus spaudai ir vis randa naujų idėjų, kas turi joje (aikštėje – BNS) būti ir kaip ją reikia tvarkyti“, – sakė A. Armonaitė.

Šiuo metu Lukiškių aikštę pagal panaudos sutartį valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Valdantieji registravo Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisas, kad „Lukiškių aikštę Vilniuje panaudos teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.“

„Tam, kad būtume visiškai tikri, jog pliažai Lukiškių aikštėje nesikartos kiekvieną vasarą ir neniekins tų nužudytų žmonių, kurių vardai iškalti ant KGB rūmų pamatų, atminimo, ir registravome įstatymo pataisas, kuriomis Lukiškių aikštės valdymas atitenka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui“, – savo iniciatyvą argumentavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R. Karbauskis.  

Pasak jo, Genocido tyrimų centrui priklausantis Okupacijų ir laisvės kovų muziejus bei priešais jį esanti Lukiškių aikštė „sudaro vientisą architektūrinį kompleksą“, o muziejus turi daug patirties ir žinių įprasminant laisvės kovas.

Galimą aikštės perėmimą šiuo metu svarsto kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko vadovaujama darbo grupė. Ji pasiūlė Vilniaus savivaldybei skubiai keisti panaudos sutartį įtraukiant į ją Seimo priimtas įstatymo nuostatas, jog aikštės funkcijos yra reprezentacinė, memorialinė, rekreacinė, su įstatyme įvardintais memorialiniais akcentais, t. y. Vyčio monumentu, taip pat būtų įtrauktas įsipareigojimas laikytis paties įstatymo.

Pakeitimams su Nacionaline žemės tarnyba pasirašyti duota laiko iki rugsėjo 28-osios, priešingu atveju, ministras taip pat žadėjo siūlyti Seimui keisti aikštės valdytoją. Tris dešimtmečius vykstančios diskusijos dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialinių akcentų paaštrėjo šią vasarą, kai Vilniaus savivaldybės valdžia birželio pabaigoje nusprendė čia įrengti dirbtinį paplūdimį su gultais, tinklinio aikštele – jis išardytas rugpjūčio pabaigoje.

Idėjos kritikai tvirtina, kad projektas netinkamas Lukiškių aikštei, nes ji istoriškai svarbi šalies rezistencinėms kovoms atminti, o įrengiant pliažą nesitarta su visuomene, politikais. Reaguodamas į situaciją, Seimas vasarą priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Vilniaus savivaldybės vadovai tvirtina nematantys teisinių galimybių, kad aikštė būtų perimta be savivaldybės sutikimo. Savivaldybė svarsto galimybes atnaujinti sutartį su Nacionaline žemės tarnyba, tačiau prašo Vyriausybės atsakyti, ar pakeitimai neužkirs kelio įrengti Kultūros ministerijos atranką laimėjusį „Laisvės kalvos“ memorialą aikštėje.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 09 24 12:10
Spausdinti