Meniu
Prenumerata

trečiadienis, birželio 16 d.


Lietuva traukiasi iš „skaldančio“ bendradarbiavimo su Kinija formato
BNS
Pixabay

Lietuva traukiasi iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame daugiausia dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys.

Apie šį sprendimą BNS šeštadienį patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis minėtą formatą vadino „skaldančiu“.

„Lietuva nebelaiko savęs 17+1 dalyve ir nebedalyvauja šios iniciatyvos veikloje. Apskritai žiūrint iš Europos Sąjungos perspektyvos, tai skaldantis formatas, todėl visas Bendrijos nares raginčiau siekti kur kas efektyvesnio 27+1 požiūrio ir bendravimo su Kinija. Europos stiprybė ir įtaka – jos vienybė“, – perduotame komentare teigė ministras G. Landsbergis.

Pirmasis apie Lietuvos sprendimą trauktis iš vadinamojo 17+1 forumo pranešė naujienų portalas 15min.lt.

Bendradarbiavimo formate 17+1 Lietuva dalyvavo devynerius metus, nuo 2012-ųjų.

Be Lietuvos, iš ES šalių jame taip pat veikia Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Kritikai sako, kad šis formatas skaldo ES vienybę. Šalininkai teigia, kad tai naudingas įrankis bendrauti su Kinija, nes Lietuva negali bendrauti tokiu aukštu dvišaliu lygiu kaip didžiosios Europos šalys.

Kinijos investicijos Lietuvoje ir dvišalė prekyba kol kas nėra pasiekusios labai didelio masto, bet pernai rekordiškai išaugo iš Kinijos Lietuvos geležinkeliais pervežamų krovinių srautas.

Lietuvos žvalgybos tarnybos yra įspėjusios, kad Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė nutarimą nesvarstyti Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų susitarimo, kol bus taikomos Kinijos sankcijos europarlamentarams ir mokslininkams.

Tuo metu Lietuvos Seimas taip pat ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, smerkiančią Kinijos elgesį su musulmonų uigūrų mažuma, įvardydama Pekino politiką kaip „nusikaltimus žmoniškumui“ ir „genocidą“.

Vilnius taip pat paragino Jungtines Tautas atlikti tyrimą dėl Kinijos rytiniame Sindziango regione Pekino vyriausybės įsteigtų „perauklėjimo“ stovyklų uigūrams, taip pat paprašė Europos Komisiją persvarstyti savo santykius su komunistinės šalies vyriausybe.

Reaguodama į tai Kinijos ambasada šią savaitę pareiškė, jog Seimo rezoliucija – prastas politinis šou, grįstas melu ir dezinformacija, o Lietuva tokiu būdu kišasi į Kinijos vidaus politiką.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 05 22 19:06
Spausdinti