Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 8 d.
SAUGUMAS
Lietuva stiprina tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje
BNS
Fotobankas
Raimundas Karoblis.

Šešios Europos valstybės įkūrė Lietuvos vadovaujamas Europos Sąjungos (ES) greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.

Susitarimo memorandumą Lietuva, Estija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai ir Rumunija trečiadienio vakarą pasirašė Zagrebe, kur vyko neformalus ES gynybos ministrų susitarimas. Pagal susitarimą, skirtingose šalyse budės tarptautinė komanda, kuri bus pasirengusi bet kuriuo metu reaguoti į kibernetinę ataką.

Iš civilių ir kariškių sudarytos komandos pavojingo kibernetinio incidento atveju virtualiu, o jeigu reikia – ir fiziniu būdu įsijungs į incidento likvidavimą bei tyrimą.

„Pasiekusi proveržį stiprinant nacionalines kibernetines pajėgas, Lietuva taip pat stiprina tarptautinį bendradarbiavimą, tai padės padėti atremti kibernetines grėsmės, dalytis žiniomis, vykdyti bendras pratybas“, – BNS telefonu iš Zagrebo sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Tai aiškus konkretus pavyzdys, kad ES šalys nekarinėmis priemonėmis gali prisidėti prie Europos gynybos stiprinimo, remti NATO gynybos ir atgrasymo pastangas“, – pridūrė jis. 

Pasak ministro, susitarimas įtvirtina nuolatinį mechanizmą „apie vienos šalies dalyvavimą suverenioje kitos šalies kibernetinėje erdvėje“, apibrėžia teisinį statusą, numato konkrečias bendradarbiavimo procedūras ir įsipareigojimus. Iniciatyvą steigti pajėgas Lietuva paskelbė 2017 metais, pernai įvyko pirmosios pratybos, o nuo šių metų pradžios jau budi tarptautinė lietuvių, olandų, lenkų ir rumunų komanda.

„Mechanizmas jau gali būti pasitelkiamas nedelsiant, siekiant valdyti kibernetinius incidentus“, – teigė ministras. Tokios pajėgos gali reaguoti į incidentus pasirašiusiose valstybėse, taip pat šalyse stebėtojose, o ateityje – ir ES institucijose.

Pasak ministro, stebėtojo teisėmis dalyvauja Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Slovėnija ir Suomija. Susitarimo pasirašyme dalyvavo ir Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. 

Lietuvos žvalgybos tarnybos praeitą mėnesį paskelbė, kad Lietuvos kibernetinėje erdvėje pastebima tęstinė kenkėjiška Rusijos ir Kinijos kibernetinių pajėgumų veikla.

Tradiciniame grėsmių vertinime rašoma, kad didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas, o nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų vystymas, jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 03 05 10:33
Spausdinti