Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


Lietuva jungiasi prie 1 mlrd. eurų vertės NATO inovacijų fondo
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Alfa.lt
Arvydui Anušauskui tai bus pirmasis "gyvas" NATO ministrų susitikimas Briuselyje.

Po daugiau nei metų ketvirtadienį-penktadienį NATO būstinėje Briuselyje vėl gyvai posėdžiaus Aljanso šalių gynybos ministrai. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas oficialiai prisijungs prie naujos iniciatyvos – NATO inovacijų fondo.

„Pirma sesija skirta gynybos ir atgrasymo stiprinimo priemonėms bei planams, bet negaliu daugiau šios temos komentuoti, nes svarstomi dokumentai nėra vieši“, – portalui IQ teigė Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis, bet pridūrė, kad Aljansas planuoja daugiau dėmesio skirti technologiniams dalykams, karinių technologijų skatinimui, atskiriems finansavimo mechanizmams.

„NATO privalo išlaikyti technologinį pranašumą karyboje – tai naujas tikslas, kuris yra labai svarbus ir reikalingos bendros ne tik šalių, bet ir NATO pastangos“, – kalbėjo ambasadorius.

Šiuo metu kuriami du tokie elementai: Šiaurės Atlanto gynybos inovacijų akseleratorius (DIANA, angl. Defense Innovation Accelerator for the North Atlantic) ir NATO inovacijų fondas.

Pasak D. Matulionio, vienas – tai institucijų ir ekspertų tinklas, o kitas – startuolių, dirbančių dvigubos paskirties srityje, papildomas skatinimas.

„DIANA – tai sutartas ir ten privalomas dalyvavimas, o NATO inovacijų fondas yra laisvanoriškas. Lietuva penktadienį oficialiai pasirašys įsipareigojimą dalyvauti kuriant šį fondą“, – teigė ambasadorius. Anot jo, kol kas prie jo jungiasi ne visos Aljanso šalys, bet dauguma.

NATO inovacijų fondas turėtų būti apie 1 mlrd. eurų fondas – 15 metų investicijų, po 70 mln. eurų per metus į startuolius ir jų technologijas visame Aljanse. Planuojama, kad tai bus rizikos kapitalo fondas – šalys suneš pinigus, atitinkamai pagal savo dydį ir galimybes, bet jis bus valdomas privataus kapitalo, kuriam tokią teisę suteiks ir kontroliuos NATO.

IQ žiniomis, Lietuvos krašto apsaugos ministerija iš pradžių atsargiai ar net skeptiškai žvelgė į galimybę dalyvauti NATO inovacijų fondo kūrime, bet galutinį žodį tarė Vyriausybė.

Kita NATO gynybos ministrų susitikimo tema – Afganistanas.

„Turėsime atskirą sesiją Afganistano pamokoms aptarti, apsikeisti nuomonėmis, kas buvo padaryta teisingai ar neteisingai, kokios buvo klaidos. Kartu bus kalbama, kiek tai turės įtakos būsimoms NATO operacijoms. Žinoma, tai bus pirminis svarstymas, nes taip vadinamų „pamokų“ analizė turi būti pateikta lapkričio pabaigoje ir greičiausia vasario mėnesį bus svarstomi galutiniai pasiūlymai“, – sakė D. Matulionis.

Jis pažymėjo, kad evakuacija iš Afganistano buvo viena sėkmingiausių NATO operacijų: „Evakuota 128 tūkst. žmonių – tai įspūdingas skaičius. Prie to, kaip žinia, ir Lietuva, prisidėjo.“

Po Afganistano bus atskiras posėdis branduoliniam aspektui aptarti.

„Paskutinė sesija bus paskirta geopolitinės situacijos apžvelgimui, dalyvaus ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ir Švedijos, Suomijos ministrai. Taip pat bus kalbama apie NATO ir ES bendradarbiavimą“, – teigė Lietuvos ambasadorius prie NATO.

Jis taip pat neatmetė, kad viena ministrų pokalbių temų bus paaštrėję NATO santykiai su Rusija. Ši pirmadienį paskelbė sustabdanti savo misijos NATO darbą ir uždaranti Aljanso biurus Maskvoje, kaip atsaką į kelių Rusijos misijos NATO darbuotojų akreditacijų panaikinimą, nes jie yra „nedeklaruoti rusų žvalgybos pareigūnai“.

„Noriu pabrėžti, kad Maskva priėmė akivaizdžiai neadekvatų sprendimą. NATO jau kelis kartus demonstravo pasirengimą kalbėtis mums ir galbūt Rusijai aktualiais klausimais, tačiau, deja, iš Rusijos pusės jokio geranoriškumo nebuvo“, – komentavo D. Matulionis.

2021 10 20 06:54
Spausdinti