Meniu
Prenumerata
antradienis, balandžio 7 d.
GYNYBA
Lietuva ir dar trys šalys reikalauja ES lėšų greitesniam karių judėjimui užtikrinti
BNS
Fotobankas
Karinės pratybos.

Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos gynybos ministrai pareiškė, kad Europos Komisija diskredituoja Europos Sąjungos ambicijas, siūlydama nefinansuoti vadinamosios karinio mobilumo programos.

„ES ambicijoms tapti stipresne žaidėja kovoje su svarbiausiomis saugumo grėsmėmis bus rimtai pakenkta, jei karinio mobilumo iniciatyva nuo pat pradžių bus palikta be adekvataus finansavimo“, – rašoma keturių ministrų laiške, kurio kopiją gavo BNS.

Prieš kelerius metus pristatyta karinio mobilumo programa siekiama sukurti geresnę kelių ir geležinkelių infrastruktūrą bei panaikinti teisines kliūtis, kad kariai ir technika galėtų paprasčiau judėti Bendrijos viduje. Lietuva ir kitos NATO rytinio flango šalys tikisi, kad tai leistų greičiau sulaukti sąjungininkų pagalbos, jei kiltų konfliktas su Rusija. 

Naujausiame ES viršūnių susitikime vasario mėnesį Europos Komisija pasiūlė nebeskirti lėšų šiai programai. Keturi ministrai teigia, kad šis pasiūlymas nuvylė ES gynybos bendruomenę. Jie tvirtina, kad karinio mobilumo sritis tapo pavyzdine NATO ir ES bendradarbiavimo iniciatyva. 

„Per kelerius pastaruosius metus karinio mobilumo programa tapo svarbia ES iniciatyva, kuri, susikoncentravus į ES ir valstybių narių bendras pastangas ir išteklius, gali smarkiai patobulinti strateginę infrastruktūrą visoje Sąjungoje ir taip sustiprinti šalių narių gynybą. Su dideliu nerimu pastebime, kad naujausiame daugiametės finansinės perspektyvos pasiūlymo projekte drastiškai apkarpytas finansavimas karinio mobilumo sričiai, smarkiai sumažinus iš pradžių siūlytą biudžetą“, – rašoma laiške Europos Komisijos pirmininkei ir kitiems aukštiems ES pareigūnams.

„ES gynybos bendruomenė sulaukė dar labiau atgrasančių ir nuviliančių signalų, kai vasarį Europos Vadovų Tarybai buvo pasiūlytas variantas palikti karinio mobilumo iniciatyvą be jokių išteklių“, – teigiama laiške.

Anot ministrų, „tokie nepagrįsti apkarpymai (...) diskredituotų šią ES iniciatyvą bei šalių narių karinio mobilumo pastangas, pradėtas nacionaliniu lygiu bei pagal PESCO (ES karinio bendradarbiavimo programos) projektus“.

Jų teigimu, jei apkarpymai ES biudžete yra neišvengiami, jie turėtų būti proporcingi visoms naujoms su gynyba susijusioms ES iniciatyvoms.

„Mes, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos gynybos ministrai, raginame ES lyderius gerbti įsipareigojimus ir ambicijas paversti karinio mobilumo iniciatyvą svarbia ES iniciatyva, kuri padės pasiekti šį ambicijų lygį saugumo ir gynybos srityse. Šį tikslą pasiekti galima tik užtikrinus pakankamą karinio mobilumo finansavimą daugiametėje finansinėje perspektyvoje“, – rašoma laiške.

Lietuvos žvalgyba praeitą mėnesį perspėjo, kad Rusijos gebėjimas greitai sutelkti pajėgas ir centralizuotas sprendimų priėmimo procesas pradiniame konflikto etape leistų įgyti akivaizdžią persvarą prieš šalis kaimynes.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 03 10 10:23
Spausdinti