Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 19 d.


MIGRANTAI
Latvija ir Estija taip pat svarsto apie fizinio barjero statybą pasienyje
BNS
Fotobankas
A. Skaisgirytė.

Latvija ir Estija taip pat svarsto statyti fizinį barjerą savo pasienyje, ieškoma galimybių bendrai siekti europinio finansavimo išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugai stiprinti, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

Anot jos, apie tai kalbėta ir Kijeve viešinčio prezidento Gitano Nausėdos susitikimuose su šalių vadovais, Krymo forumo dalyviais. 

„Net pasidalinome mintimis, kad dabar paklausiausia prekė yra koncertinos viela, tos prekės nėra pertekliaus, visi daro tą patį. Jei Lenkija didžiąją sienos dalį turi dar išlaikytą nuo senųjų laikų, kai buvo Lenkijos siena su Sovietų Sąjunga, tai Baltijos šalių atveju yra kitaip. Tos sienos yra, jos yra nemažos, įvairaus ilgio, mūsų yra ilgiausia tarp Baltijos šalių, ypač Estija turi gamtinius barjerus, upes ar ežerus, šia prasme jiems yra gal šiek tiek paprasčiau“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

„Tačiau visi kalba apie tai, kad reikia fizinio barjero, ir mūsų akys krypsta į ES institucijas, į Briuselį, kur tikimės vadovų lygyje diskusijos dėl to, kaip galima šitai ES išorinei sienai panaudoti europinį finansavimą“, – pridūrė ji.

Anot patarėjos, dėl įtampos Afganistane šalies kontrolę perėmus Talibanui, yra labai didelė tikimybė, kad susidarys nauja migracijos banga. Iš šalies bėgantys afganistaniečiai greičiausiai rinksis vieną iš dviejų krypčių: keliaus į šiaurę per Centrinės Azijos šalis link Rusijos arba į vakarus per Turkiją.

Jos teigimu, Lietuva taikys tas pačias atgrasymo priemones nelegaliems migrantams iš Afganistano, nes dar prieš pasiekiant Lietuvą jie gali rinktis arčiau esančias saugias šalis.

Vyriausybė pirmadienį nustatė tvarką, kas ir kaip pasienyje su Baltarusija statys fizinį barjerą, skirtą užkirsti kelią neteisėtai migracijai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad šiuo metu derybos dėl keturių metrų aukščio vielinės tvoros įrengimo finansavimo su Europos Sąjungos institucijomis nevyksta, ir tai tik yra „klausimas, kurį kelia Lietuva“.

„Manau, kad prie mūsų keliamo klausimo prisidės ir kitos valstybės. Turėjome šeštadienį susitikimą su kitų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais pirmininkais, išleidome bendrą pareiškimą, kuriame taip pat kalbame apie finansavimą išorinės sienos apsaugos“, – sakė premjerė.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė, kad tvorą 508 kilometrų pasienio ruože su Baltarusija statys valstybės energetikos įmonių grupė „Epso-G“. Numatyta, kad projektui bus skirta iki 152 mln. eurų.

Pasak premjerės, tvorą planuojama pastatyti per metus, bet galutiniai terminai turėtų paaiškėti rugsėjo viduryje, „Epso-G“ atlikus rinkos žvalgytuves.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 08 24 09:45
Spausdinti