Meniu
Prenumerata

penktadienis, spalio 23 d.
ĮSTATYMAI
KT: 2018 m. atnaujintas Referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai
BNS

Naujos redakcijos Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, nes turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2021 metų liepos 1 dieną, todėl iki šios datos galios dabartinės redakcijos Referendumo įstatymas, o Seimas turės priimti Referendumo konstitucinį įstatymą.

„Kadangi Referendumo įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, iš esmės nustatant naują konstitucinį reguliavimą, jis turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas. Ir pati priėmimo tvarka turėjo būti kaip konstitucinio įstatymo, ir forma – tai nėra bet koks, o konstitucinis įstatymas“, – žurnalistams po paskelbimo sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Grupė parlamentarų kreipėsi į KT su prašymu įvertinti Referendumo įstatymo priėmimo procedūrą, nes jis įtrauktas į Seimo 2012 metais patvirtintų konstitucinių įstatymų sąrašą.

2018 metais priimant naują šio įstatymo redakciją taikyta įprasta teisės aktų priėmimo procedūra – įstatymas priimtas Seimo narių balsų dauguma, esant kvorumui.

KT taip pat konstatavo, kad 2018 metų gruodį priimto naujo Referendumo įstatymo redakcija pagal formą prieštarauja Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymui. Pats šis įstatymas yra konstitucinis.

Savo nutarime KT taip pat pabrėžė, kad iš dešimties konstitucinių įstatymų, įrašytų į konstitucinių įstatymų sąrašą, Seimo kol kas yra priimtas vienas – 2014 metų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.

Į KT dėl Referendumo įstatymo kreipėsi grupė Seimo narių argumentuodami, kad įstatymas turėjo būti priimtas kaip konstitucinis – už jį turėjo balsuoti daugiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras, o pakeisti jau galėtų ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių.

Toks reikalavimas dėl konstitucinių įstatymų priėmimo įtvirtintas Konstitucijoje.

2018 metų gruodį priimant naujos redakcijos Referendumo įstatymą už jį balsavo 65 parlamentarai, prieš buvo du, 18 susilaikė. Įstatymas priimtas valdančių valstiečių, „socialdarbiečių“ ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių balsais.

Pasak pirmininko, KT nutarimas bus paskelbtas beveik po metų ir iki tol galios dabartinis Referendumo įstatymas, o per tą laiką Seimas privalo priimti naują konstitucinį Referendumo įstatymą, nes priešingu atveju nuo kitų metų liepos net nebus galima inicijuoti referendumo.

„KT priimdamas savo nutarimus paiso ir reikalavimo, kad tie nutarimai neturi sukelti žalingų valstybei ir visuomenei pasekmių. Jeigu tas nutarimas įsigaliotų šiandien pat, joks referendumas Lietuvoje negalėtų būti net inicijuojamas, aš jau nekalbu apie jo vykdymą“, – atidėtą paskelbimo datą paaiškino D. Žalimas.

Anot jo, jei Seimas iki kitų metų liepos 1 dienos nepriims naujo konstitucinio Referendumo įstatymo pagal nustatytas procedūras, „atsivers teisinio reguliavimo spraga ir referendumas nuo tos datos, kai įsigalios Konstitucinio Teismo nutarimas, taps neįmanomas“.

KT nutarime taip pat pasisakė dėl konstitucinių įstatymų santykio su kitais teisės aktais ir išskyrė tris pamatinius valstybės aktus, kuriuos įvardijo esant aukščiau Konstitucijos, kurie niekada negali būti pakeisti ar panaikinti.

Tai Lietuvos Tarybos 1918 metų vasario 16 dienos nutarimas (Nepriklausomybės Aktas), 1990 metų kovo 11 dienos Aukščiausiosios Tarybos Aktas „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ bei Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaracija.

„Šie aktai, kadangi yra pamatiniai aktai, priimti tuometinių aukščiausių Lietuvos valstybės institucijų, išreiškiančių tautos valią, jie apskritai negali būti keičiami, iš jų kyla pati Konstitucija“, – pabrėžė KT pirmininkas.

„Pagrindinė nuostata, kuri įtvirtinta 1918 metų Vasario 16 dienos akte – nepriklausomybė ir demokratija, ir nuo jos neatskiriamas prigimtinis žmogaus teisių pobūdis apskritai negali būti keičiamas, tai yra virškonstitucinės galios aktai, ant jų remiasi bet kuri Lietuvos Konstitucija“, – teigė D. Žalimas.

„Lietuvos valstybės pamatiniai konstituciniai aktai (...) Konstitucijos požiūriu yra ikikonstituciniai steigiamojo (atkuriamojo) pobūdžio aktai, priimti Tautai atstovavusių ir jos valią įkurti (atkurti) nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę išreiškusių aukščiausiųjų institucijų. Todėl šie Lietuvos valstybės pamatiniai konstituciniai aktai, kaip pirminiai Lietuvos konstitucinės teisės šaltiniai, niekada negali būti pakeisti ar panaikinti“, – sakoma nutarime.

KT pabrėžė, kad Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų nuostatos, įtvirtinusios ir įgyvendinusios nepakeičiamus pamatinius konstitucinius principus – nepriklausomybę, demokratiją, prigimtinį žmogaus teisių ir laisvių pobūdį, turi virškonstitucinę galią, jų negali paneigti jokia Lietuvos valstybės konstitucija. Atvirkščiai, Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, įtvirtina ir besąlygiškai saugo šias konstitucines vertybes.

Naujos redakcijos Referendumo įstatymo projektą parengė Seimo darbo grupė dėl referendumo dvigubai pilietybei įteisinti. Įstatymas buvo priimtas 2018 metų gruodį.

Dauguma įstatymo pakeitimų tuomet suderino referendumo organizavimo procedūras su nustatyta bendra rinkimų tvarka, taip pat sudarė galimybę šalia tradicinių balsavimo vietų diplomatinėse atstovybėse steigti papildomus balsavimo punktus.

Lietuva 2019 metų gegužę balsavo referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, bet pritrūko balsų tokiai Konstitucijos pataisai priimti.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną, išskyrus kai kurias retas išimtis, šiuo metu negali turėti dvigubos pilietybės.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 07 30 14:24
Spausdinti