Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


SANTYKIAI SU KINIJA
Kinijos reakcija priklauso nuo to, ar Lietuvos „vertybinė diplomatija“ bus taikoma principingai visiems
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix
Asociatyvi iliustracija.

„Mano paprastas patarimas draugams Lietuvoje būtų nepapulti į spąstus, kuomet „vertybinė“ diplomatija taikoma tik Kinijos atžvilgiu: vertybės negali būti taikomos tik atskiroms šalims“, – interviu teigė ekonomikos profesorius Michele Geraci, buvęs ilgametis investicijų bankininkas ir Italijos vyriausybės narys, aktyviai pasisakantis už ryšių su Kinija plėtojimą.

– Kaip apibūdintumėte dabartinius ES ir Kinijos santykius?

– Labai kritiškai dėl abipusio nesupratimo. Tiesa, kad Kinija turi išspręsti kai kuriuos klausimus, kurie yra nepalankūs ES kompanijoms, kaip kad įėjimas į rinką, apibusiškumo principas ar netarifiniai barjerai. Bet vietoj to, kad derėtųsi dėl to ir turėtų rimtų argumentų bei žinodama, kad Kinija nusileis, ES kelia abejotinus klausimus, kurie yra daugeliu atveju Kinijos vidaus reikalas, tarkime, kaltinimus dėl Sindziango, kur aš pats buvau rugsėjo mėnesį bei nepastebėjau nieko, apie ką kalba Vakarų žiniasklaida.

Kinijos puolimas dėl tokių slidžių dalykų be jokios priežasties silpnina mūsų derybines pozicijas ir daro žalą mūsų įmonėms, kurios nori užsiimti verslu Kinijoje. Tai didelė klaida.

– Kaip vertintumėte Lietuvos, taip vadinamos „vertybinės diplomatijos“, susikirtimą su Kinija?

– Manau, kad atsitraukimas nuo neoklasikinio realizmo ir perėjimas prie vertybėmis grįstos užsienio politikos yra didelis pokytis Lietuvos diplomatijoje ir dabartinė Vyriausybė pasvėrė visus už ir prieš, ypač kalbant apie Kiniją, bei atsižvelgė į tai, kad kitos šalys, kaip Vokietija, išliko ištikimos realpolitik filosofijai. Mano paprastas patarimas draugams Lietuvoje būtų nepapulti į spąstus, kuomet „vertybinė“ diplomatija taikoma tik Kinijos atžvilgiu: vertybės negali būti taikomos tik atskiroms šalims.

Kinija susiduria su žmogaus teisių iššūkiais, bet su tuo susiduria ir daug Vakarų valstybių, tarp kurių – ir esančios ES. Atrodytų keistai, jei toks puikus požiūris būtų naudojamas tik politiniais tikslais.

Asmeninis archyvas
Michele Geraci.

– Ar Lietuvos požiūris į Kiniją susijęs su pokyčiais JAV užsienio politikoje?

– Amerikos užsienio politika bando susigyventi su faktu, kad netrukus JAV nebebus didžiausia ekonomika pasaulyje. Mūsų draugams amerikiečiams su tuo sunku susitaikyti, ypač ir dėl to, kad šį titulą atims šalis, turinti absoliučiai skirtingą socialinę ir politinę sistemą nei mūsų liberalios demokratijos.

Dar daugiau sėkmė Kiniją gali lydėti ne tik ekonomikoje, bet ir pralenkti mūsų socialinį modelį. Nebus lengva tai išspręsti, ypač esant demokratų administracijai.

Vis dėlto, jei Lietuva šią filosofiją naudos tik prieš Kinija ar kitą kokią šalį atskirai, tuomet gali tikėtis asmeninių smūgių iš jų.

– Ko galima tikėtis toliau iš Lietuvos ir Kinijos diplomatinio konflikto? Kokie gali būti kiti Kinijos žingsniai?

– Tai priklauso nuo galutinio Lietuvos tikslo, kurio aš nežinau. Kaip minėjau anksčiau, jei Lietuva laikysis tokios pačios, griežtos pozicijos ir kitų šalių, turinčių problemų su vertybėmis, žmogaus teisėmis ir t.t., tuomet manau Kinija tai nevertins kaip politiką asmeniškai prieš ją ir tai padės atpalaiduoti santykius.

Tam aš labai pritarčiau, nes Lietuva išties gali tapti pozityvių vertybių plėtros visame pasaulyje paladinu. Kaip italas, jaučiuosi, kad mes prisidėjome prie žmogaus teisių plėtros.

Vis dėlto, jei Lietuva šią filosofiją naudos tik prieš Kinija ar kitą kokią šalį atskirai, tuomet gali tikėtis asmeninių smūgių iš jų.

– Kokią įtaką Vilniaus ir Pekino konfliktas gali turėti ES ir Kinijos santykiams?

– ES užsienio politika yra neveiksni, nes neturima aiškaus mandato ir šalys narės nori išlaikyti visišką užsienio politikos kontrolę savo rankose. Mano patarimas Briuseliui būtų griežtai laikytis to, kas parašyta Lisabonos sutartyje, kuris yra vienintelis dokumentas, suteikiantis ES valdžią.

Peržengus, kas ten yra parašyta, atrodysime, kaip vaikai, norintys žaisti žaidimą, kuris yra skirtas didesniems už mus.

Todėl labai rimtai rekomenduoju ES apsiriboti ties mūsų komercinės ir pramoninės politikos stiprinimu. Mes remiame, prekybą, investicijas ir prekių bei paslaugų tranzitą. Tai ir yra ES mandatas, tai ir turėtų daryti ES, jei nori tarnauti savo piliečiams.

2021 11 01 19:29
Spausdinti