Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gruodžio 6 d.


REFORMA
Kaip rinksime Seimą 2024 metais?
Domantas Katelė
Fotobankas
Taisykles rašo nugalėtojai?.

Seime inicijuota ir veiklą pradėjusi darbo grupė ruošiasi keisti rinkimų taisykles. 

Ne vienus metus parlamente netyla iniciatyva atsisakyti vienmandačių apygardų ir Seimo narius rinkti tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Taisykles keisti siūlo ne vienas. Prieš spalį vykusius parlamento rinkimus liberalas Simonas Gentvilas siūlė partijoms galiojančią kartelę nuleisti nuo 5 iki 4 proc., o tuometis parlamentaras Naglis Puteikis skatino ją mažinti dar labiau – iki 3 proc.

Įvairių pasiūlymų, kuriais būtų galima keisti dabartinę rinkimų tvarką, kas ketverius metus pateikia beveik visos Seimo rinkimuose sėkmės sulaukusius partijos. Vis dėlto didžiajai daliai tenka susidurti su nesėkme. 

Atrodo, kad šios kadencijos Seimas kitoks – skirtingos frakcijos petys į petį dirba siekdamos sukurti naują sistemą, kuri būtų visapusiškai geresnė negu ankstesnė. Į diskusiją įsitraukia ne tik politikai, bet ir politologai bei visuomenė.

Asmeninės nuomonės neturi

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas ir vienas pagrindinių darbo grupės dėl rinkimų sistemos pakeitimų iniciatorius Andrius Vyšniauskas teigia, kad kol kas jokių konkrečių siūlymų nėra. Anot politiko, procesas vyksta, tačiau viskas dar prieš akis: „Darbo grupė veiklą pradėjo praėjusį penktadienį, šį penktadienį turėsime susitikimą su Vyriausiąja rinkimų komisija. Kitą savaitę planuojame turėti pirmus du pokalbius su politologais, taip pat šiandien išsiųsime informaciją politinėms partijoms ir rinkimuose dalyvaujančioms organizacijoms teikti pasiūlymus. Kai ant stalo matysime visas idėjas, kai išklausysime politologų, tada ir formuluosime pasiūlymus.“

Jau ne vienus metus kalbama apie tai, kad Seimo rinkimuose galėtų būti atsisakoma vienmandačių. Vis dėlto, nors ir buvo vienu šio klausimo vėliavnešių, A. Vyšniauskas aiškios pozicijos dėl vienmandačių neturi. Paklaustas, kokia yra jo asmeninė nuomonė, politikas atsakė, kad lauks ekspertų vertinimo: „Mano asmeninė pozicija yra tokia, kad pirmiausia mes turime išklausyti politologų ir ekspertų, kurie braižo vienmandates apygardas, nuomonės, išsiaiškinti, kas yra gerai, kas blogai, ir tada apsispręsti.“

A. Vyšniauskas tikina, kad akcentas bus dedamas savivaldybių merų ir Seimo rinkimų įstatymų pataisoms: „Daugiausia dėmesio bus skiriama Seimo rinkimų sistemai ir savivaldos reikalams. Seimo rinkimų sistemą nagrinėsime todėl, nes jau dabar yra nemažai iniciatyvų ir užregistruotas ne vienas įstatymo projektas.“

Jis pridūrė, kad prieš priimdama kokius nors sprendimus dėl savivaldybių merų rinkimų darbo grupė lauks Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Konstitucinis Teismas patikino, kad savo verdiktą planuoja pateikti iki balandžio 17 dienos.

A. Vyšniauskas.

Ramūnas Karbauskis laidoje „Alfa taškas“ teigė, kad TS-LKD siekia pakeisti prezidento rinkimų tvarką ir nurodyti, kad prezidentas turi būti renkamas Seime. Šešėlinis premjeras įsitikinęs, kad TS-LKD siekia griauti demokratiją valstybėje. Į tai sureagavo ir A. Vyšniauskas – jis teigė, kad tokios mintys gimsta tik R. Karbauskio galvoje: „Apie šitą dalyką kalba tik Ramūnas Karbauskis. Konservatoriai apie prezidento rinkimų tvarką nekalba, nesiūlo ir, kiek man yra žinoma, nesiūlys. Aš formuluočiau šitą klausimą kitaip – galbūt Ramūnas Karbauskis nori tų pakeitimų ir jo partija ar frakcija tai pasiūlys. Mes to siūlyti nesiruošiame.“

Problema – ne rinkimų sistema

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas ir Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata teigia, kad pagrindinė problema nėra rinkimų sistema. Politikas tikina, kad turi būti sprendžiama tai, kad rinkimuose dalyvauja apie 50 proc. piliečių: „Pakartosiu tą, ką sakiau ir per darbo grupės posėdį – didžiausia problema, su kuria mes susiduriame, yra ta, kad pusė Lietuvos piliečių nedalyvauja valstybės gyvenime.“

R. Lopata teigia, kad jau nujaučia, ką pasiūlys ekspertai. Dešimtmetį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui (VU TSPMI) vadovavęs liberalas įsitikinęs, kad politologai pasiūlys daugiamandatę rinkimų sistemą. Jis priduria, kad tai nėra jo įvardytos problemos sprendimo būdas: „Vien tik daugiamandatės rinkimų sistemos įvedimas problemos neišspręs. Turi būti kompleksas sprendimų, tarp kurių gali būti ir rinkimų sistemos pakeitimas.“

Jis pritarė, kad R. Karbauskio išsakyti teiginiai apie prezidento rinkimo tvarkos pokyčius yra laužti iš piršto: „Tikrai apie jokius pokyčius prezidento rinkimo sistemoje nėra kalbama.“ R. Lopata pritarė A. Vyšniauskui, kad atskiri sprendimai dėl savivaldybių merų galių ir jų tiesioginio rinkimo galės būti priimami tik po Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

R. Lopata.

Geriausios sistemos nėra

VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad kiekviena sistema turi trūkumų. Tokia bus ir naujoji, jeigu jai bus pritarta Seime. T. Janeliūnas teigia, kad, atsisakius vienmandačių rinkimų apygardų, naudos gali gauti didesnės partijos: „Per vienmandates dažniau patenka marginalūs politikai, kurie nėra pajėgūs laimėti rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, išpopuliarinti savo partijos tiek, kad ji surinktų 5 proc. ir daugiau. Šia prasme vienmandatės apygardos, jeigu būtų panaikintos, suteiktų pranašumą įsitvirtinusioms, didesnėms politinėms partijoms. Partijos turėtų užtikrinti tam tikrą atranką, kaip jos formuoja rinkimų sąrašus, pagal kokius kriterijus tokiuose sąrašuose atsiranda kandidatai.“

Vis dėlto, anot politologo, ne vienam vienmandatės yra priimtinos ir atitinka jų interesus: „Žmonės, kurie nelabai domisi politika, neskiria laiko programoms skaityti ir partijoms palyginti, sako, kad nori matyti konkrečius žmones, ir jiems nesvarbu, kuriai partijai atstovaus, todėl tos vienmandatės apygardos jiems yra reikalingos.“

T. Janeliūnas.

Profesorius skeptiškai vertina galbūt didesnį piliečių įsitraukimą į valstybės gyvenimą pasikeitus rinkimų sistemai. T. Janeliūnas tikina, kad aktyvesniam gyventojų įsitraukimui į demokratinius procesus įtakos turi kiti aspektai: „Nuo rinkimų sistemos, kaip tokios, dalyvavimas politikoje priklauso labai nedaug. Kur kas labiau lemia kiti veiksniai: nuo tuomečių sąlygų, politinių konfliktų, žmonių pasitenkinimo arba nepasitenkinimo dabartine valdžia, žmonių noro kažką keisti arba nekeisti. Galiausiai nuo pačios rinkimų kampanijos, kuri gali būti patraukli arba nepatraukli, kuri gali versti žmones domėtis politika. Pati rinkimų sistema nėra priežastis, kuri didina arba mažina rinkimų aktyvumą.“

2021 04 01 06:30
Spausdinti