Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 14 d.
TEISĖJŲ IMUNITETAS
Įstatymu apibrėžtos teisėjų imuniteto ribos yra platesnės, nei numato Konstitucija
BNS

Teismų įstatyme numatytos teisėjų neliečiamybės ribos yra platesnės, nei numato Konstitucija, todėl jai prieštarauja, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Anot KT, negali būti sudaryta prielaidų teisėjui išvengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Konstitucinio Teismo teigimu, teisėjų imunitetas nėra savitikslis, jis reikalingas teisėjo nepriklausomumui garantuoti, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas.

„Teisėjų imunitetas nėra įtvirtintas tam, kad būtų sudarytos prielaidos teisėjui išvengti atsakomybės už nusikalstamas veikas“, – pirmadienį sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas. „Teisėjų imunitetai apskritai turi būti aiškinami siaurinamai, kad jie nebūtų nepagrįstai išskiriami iš visuomenės. Taigi tik tiek, kiek yra Konstitucijoje – kai asmenį būtina patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba laikyti įtariamuoju, yra būtinas Seimo arba prezidento sutikimas tarp Seimo sesijų. Taip pat kai jį reikia suimti arba kitaip suvaržyti jo laisvę“, – pabrėžė KT pirmininkas. 

Anot KT, teisinis imunitetas savo apimtimi yra vienodas teisėjams, KT teisėjams ir Seimo nariams, o Konstitucija garantuoja apsaugą tik nuo priemonių, kuriomis yra suvaržomos asmens laisvės. 

Dėl teisėjų imuniteto ribų į KT pernai gruodį kreipėsi Seimas. Parlamentarai taip reagavo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad atliekant kratą pas teisėją ir asmens kratą būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę.

Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė Konstitucija, kuri draudžia be Seimo ar prezidento sutikimo varžyti teisėjų laisvę, ir Teismų įstatymu, kuris detalizuoja draudimą atlikti kratą pas teisėjus.

„Jeigu procesinėmis priemonėmis kaip krata, poėmis ir kitomis yra siekiama viso labo tiktai surinkti įrodymus (...), tai nėra laikoma savaime laisvę varžančia priemone. Joms nereikia nei Seimo, nei prezidento sutikimo. Mes turėtume suprasti, kad jei kiekvienai kratai, asmens poėmiui, automobilio apžiūrai ir panašioms priemonėms reikėtų atskirai Seimo ar prezidento sutikimo, ko gero, apskritai joks tyrimas dažnoje byloje būtų neįmanomas“, – paskelbus nutartį sakė KT pirmininkas D. Žalimas.

KT pirmadienį paskelbė, kad „minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 metų lapkričio 25 dienos nutartis nelaikytina teismo precedentu tiek, kiek joje pateiktas šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančia Konstitucijai pripažintos Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies aiškinimas“.

Kreipimąsi į KT parengę Seimo nariai teigė, kad ribojimai atlikti kratą pas teisėjus turėtų būti vertinami kaip nepagrįsta privilegija, kuri trukdo tirti nusikaltimus. Bylą dėl teisėjų imuniteto KT nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Teismų įstatymas dabar draudžia be Seimo ar prezidento leidimo įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo automobilyje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 03 09 12:53
Spausdinti