Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


GRETA THUNBERG NEPAGIRTŲ
Gražiai kalbėti lengviau, nei realiai įsipareigoti: kodėl Lietuva neprisijungė prie metano mažinimo iniciatyvos?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix
Greta Thunberg.

Greta Thunberg ir kiti gamtos aktyvistai, regis, ne be reikalo pasaulio lyderius kaltina, kad jie tik moka „bla, bla, bla…“, o rimtų veiksmų prieš klimato kaitą nesiima. Lietuva prezidento asmeniu irgi pasižadėjo „būti globalių klimato kaitos sprendimų dalimi“, bet pakalbėjo ir išvažiavo, o prie susitarimų neprisijungė.

„Lietuva tvirtai remia tarptautinius ir ES klimato kaitos tikslus. Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau sumažinome 58 proc. Iki 2030 m. sieksime išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 70 proc., o iki 2050 m. Lietuvos ekonomiką paversti klimatui neutralia“, – Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP26) pasaulio vadovų susitikime Glazge lapkričio pradžioje kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad, siekiant ambicingų tikslų, reikia kurti naujas partnerystes tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu. Tačiau atėjus laikui prisiimti realius įsipareigojimus, Lietuva „pasiplovė“.

Lietuva netapo viena iš daugiau kaip 100 valstybių, kurios prisidėjo prie JAV ir Europos Sąjungos pažado iki šio dešimtmečio pabaigos 30 proc. sumažinti išmetamo metano kiekį. Vienos iš iniciatorių Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen teigimu, jeigu šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), pagal savo veiksmingumą smarkiai pranokstančių anglies dvideginį, išlakos bus sumažintos trečdaliu, palyginti su 2020 m. lygiu, tai „iškart sulėtins klimato kaitą“. Komisijos pirmininkė pridūrė, kad mažinti išmetamo metano kiekį yra vienas veiksmingiausių būdų per trumpą laiką sulėtinti pasaulio klimato šiltėjimą ir padidinti tikimybę, kad bus įgyvendintas 2015 m. Paryžiaus sutarties ambicingiausias uždavinys – neleisti klimatui atšilti daugiau kaip 1,5 laipsnio.

Prie šios iniciatyvos prisijungė tokios ES šalys kaip Estija, Danija ar Vokietija. Iš viso – 103 šalys, kurios sudaro 70 proc. pasaulio ekonomikos, tačiau Lietuvos šiame sąraše nėra.

„Klausimus dėl prisijungimo prie COP26 rėmuose siūlomų pasirašyti deklaracijų svarstė Vyriausybė, kadangi dauguma jų apima ne vienos, o keleto ministerijų kompetencijas. Vyriausybė nesiūlė prisijungti prie deklaracijos, todėl prezidentas, siekdamas išlaikyti Lietuvos pozicijos vientisumą, metano deklaracijos pasirašymo renginyje nedalyvavo“, – paaiškino prezidento Komunikacijos grupė.

Pasak prezidentūros, dėl konkrečių argumentų, kodėl Lietuva neprisijungė prie iniciatyvos, reikia teirautis Vyriausybės.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Dalius Krinickas tikina, kad iki šio dešimtmečio pabaigos 30 proc. sumažinti išmetamo metano kiekį Lietuva esą nepajėgi.

„Su priemonėmis, suplanuotomis Nacionaliniame energetikos ir klimato plane, prognozuojame, kad metano emisijas iki 2030 m. galėtume sumažinti nuo 11–12 proc. palyginti su 2020 m. lygiu“, – IQ teigė jis.

Pasak D. Krinicko, Lietuvos atveju 2019 m. metano emisijos sudarė apie 14,5 proc. viso išmetamo šilumos efektą sukeliančių dujų kiekio Lietuvoje. Didžiausia dalis jo išmetama žemės ūkyje – 58 proc., kiek mažiau atliekų – 26 proc. ir energetikos sektoriuose – 16 proc.

Vis dėlto, pasak premjerės patarėjo, šiuo metu pradėtas Nacionaliniame energetikos ir klimato plano atnaujinimo procesas, kuriame atsispindės papildomi įsipareigojimai siekiant įgyvendinti griežtesnius ES klimato kaitos tikslus. Lietuva pritaria naujiems klimato kaitos tikslams, jų įgyvendinimas bus vykdomas atsižvelgiant į sektorių pažangą mažinant emisijas.

„Numatoma, kad metano deklaracija bus pasirašoma bendrai ES lygiu, kadangi „Fit for 55“ paketo (šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 55 proc. – IQ past.) apimtimi Europos Komisija numačiusi teikti atskirą pasiūlymą dėl metano emisijų mažinimo, kuris tiesiogiai galios ES valstybėms“, – teigė D. Krinickas.

2021 11 15 06:39
Spausdinti