Meniu
Prenumerata

antradienis, rugpjūčio 11 d.
VILNIUS
G. Nausėda pasirašė Lukiškių aikštės įstatymą
BNS
Fotobankas
Lukiškių aikštė

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Seimo priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą.

Šalies vadovas sako įstatymo priėmimo procese įžvelgęs trūkumų, bet sprendimą pasirašyti jį argumentuoja siekiu „nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“.

„Įstatymo priėmimo procese įžvelgiu daug trūkumų. Į įstatymo rengimą nebuvo įtraukti visuomenės atstovai, kompetentingos institucijos, paveldosaugos ekspertai. Seime jis buvo svarstomas skubos tvarka, tokiu būdu dar labiau apribojus galimybes suinteresuotiems asmenims ir institucijoms pateikti savo nuomones ir vertinimus“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros paskelbtame pranešime.

„Istorinė atmintis – neatsiejama kultūros dalis, tai yra nacionalinė Tautos vertybė. Todėl tiek Seimo, tiek kitų institucijų sprendimai negali būti priimami vienašališkai primetant istorinės atminties įprasminimo formas ir būdus“, – teigia prezidentas.

Anot pranešimo, nors ir matydamas trūkumų, šalies vadovas „vertina esamą politinį kontekstą, o jo sprendimą pasirašyti įstatymą padiktavo siekis nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“.

Pranešime teigiama, kad prezidentas laikosi pozicijos, jog „teisėkūros procesai privalo būti skaidrūs ir nuoseklūs, derinami, išsamiai išnagrinėti ir įvertinti ekspertų bei visuomenės grupių, o nagrinėjimas skubos tvarka turi nesumenkinti ir nepolitizuoti kultūros ir kitų nacionalinių vertybių svarbos“. 

Savo sprendimą komentuodamas feisbuke prezidentas sakė, kad paties įstatymo nereikėtų demonizuoti, nes jis „nepasako beveik nieko naujo, palyginti su 1999 metais Seimo nutarimu „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“, išskyrus Vyčio simbolį.

„Vis dėlto šiuo, kad ir netobulu, įstatymu bent jau retoriniu lygiu mėginama formuluoti kažkokią politinę valią Lukiškių aikštės klausimu“, – rašė šalies vadovas ir pabrėžė, kad „pastaruosius dvidešimt metų Lukiškių aikštė buvo tiesiog tuščias laukas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme“.

„Todėl skirtingos politinės ir pažiūrų grupės stengėsi jį užpildyti turiniu kiekviena pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą. Kol Seimo rinkimų išvakarėse Vilniaus meras nesugalvojo perimti iniciatyvos ir sukėlė smėlio audrą pačiame sostinės centre. Tuomet veiksmą jau lydėjo Seimo atoveiksmis, įgijęs specialaus įstatymo dėl Lukiškių aikštės pavidalą“, – sakė šalies vadovas.

„Įstatymo vetavimas reikštų, kad ši reprezentacinė aikštė toliau transformuosis į sluoksniuotą pyragą, kuriame bus truputį smėlio, truputį vandens, truputį ugnies, truputį istorinės atminties, šiek tiek geros moralės, šiek tiek – blogos, o galiausiai – nieko. Gal to sąmoningai siekiama?“ – klausė prezidentas.

Jis taip pat sakė centrinės valdžios ir savivaldybių ginčuose paprastai besistengiantis palaikyti silpnesniąją pusę, bet šįkart pasirinkęs įstatymo leidėjo pusę, „įvedant savotišką tiesioginį valdymą Lukiškių aikštės lopinėlyje“.

„Teisiniu ir politiniu požiūriu toli gražu ne pavyzdinis aktas, tačiau išprovokuotas „performanso“, kuriam buvo pasirinkta būtent ši vieta“, – sakoma G. Nausėdos tekste.

Prezidentas taip pat teigė apsilankęs Lukiškių aikštėje ir kalbėjęs su ten buvusiais žmonėmis.

„Aikštės lankytojams idėja patiko patogumu ir laisvumu, tačiau ir jie pripažino, kad Vilniuje jai yra daug tinkamesnių vietų“, – reziumavo šalies vadovas.

Birželio pabaidoje Seimas priėmė įstatymą, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Pagal jį, memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 metų sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą. 

Dokumente numatyta, kad aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Įstatymą dėl specialaus Lukiškių aikštės statuso parengė valdantieji reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Dalis politikų tvirtina, kad taip parodyta nepagarba laisvės kovos dalyvių atminimui.

Įstatymas parlamente svarstytas ir priimtas skubos tvarka.

Jo kritikai teigia, kad įstatymas skirtas vienai aikštei, jis pažeidžia savivaldos autonomiją, be to, negali būti pritaikytas atgaline data.

1660 kvadratinių metrų ploto paplūdimys Lukiškių aikštės dalyje prie Gedimino prospekto įrengtas birželio viduryje: atvežta apie 300 kubinių metrų smėlio, pastatyti gultai, hamakai, padaryta tinklinio aikštelė. 

Pagal sumanymą, paplūdimys aikštėje turi būti visą vasarą, greta jo iki liepos pabaigos stovės didžiulis ekranas, kurio turiniu rūpinasi „Telia“ – kiekvieną vakarą čia bus rodomi „Telia TV“ filmai, serialai, koncertai, o dieną – Baltijos jūros vaizdai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 07 10 15:12
Spausdinti