Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


ES IR BALTARUSIJA
G. Landsbergis: su A. Lukašenka vykstančios derybos – pavojingas kelias
BNS
Fotobankas
G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad derybos dėl situacijos pasienyje su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka yra vykstančios, tai yra pavojingas kelias.

„Derybos de facto yra vykstančios. Aš tik galiu pakartot, kad mano nuomone, tai yra pavojingas kelias dėl to, kad visą laiką yra lūkestis, kai mes deramės su kuo nors, kad esam ant to paties puslapio, mes abu deramės teisės kalba“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras.

„Diktatoriai, autoritarai yra žinomi tuo, kad jie nesilaiko teisės normų, tai reiškia, kad net ir susitarus – nereiškia, kad jie to laikysis. Tai jei galima tikėtis, kad mes pasiekėm kažkokių rezultatų ir bus patraukti žmonės nuo sienų ar kas nors tokio, tai mes niekada negalėsim žinoti, kiek jų bus patraukta, kur jie bus patraukti, kas darysis toliau, kada bus naujas žingsnis iš autoritaro pusės. Tai labai pavojinga“, – pridūrė jis.

Jis taip kalbėjo apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbius su Baltarusijos autoritariniu lyderiu A. Lukašenka.

Anot G. Landsbergio, Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos vadovas galėjo pareikalauti išbraukti šios šalies oro vežėją „Belavia“ iš naujų Europos Sąjungos sankcijų sąrašo.

Pasak ministro, šiuo metu dėl sankcijų vyksta derybos, o siekis išbraukti „Belavia“ yra „didelis politinis atsitraukimas“.

„Vyksta derybos. Mes esame savo poziciją pasakę labai aiškiai dėl to, kad iš principo aplink 27-ių stalą pirmadienį Užsienio reikalų tarybos metu buvo sutarta, kad sąrašas iš principo nebus keičiamas, kitaip tariant – nė viena valstybė neišsakė prieštaravimo (...). Šiuo atveju, tai yra didelis politinis atsitraukimas nuo to, dėl ko labai sunkiai dirbome, kad turėtume konsensusą“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Trečiadienį Vokietijos kanclerė A. Merkel antrą kartą šią savaitę kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A. Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.

Apmaudu, kad apie A. Merkel skambučius sužinojome iš kaimynų

G. Landsbergis sako apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių.

„Aš vieninteliu žodžiu galiu pasakyt, tai yra apmaudu, tai apsunkina darbą, informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius, esame susitarę, kad būtume informuoti laiku, tai ačiū Dievui, kad turime gerų draugų už Lietuvos ribų“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

„Informaciją apie pokalbius, kaip ir anksčiau, sužinome iš partnerių, šiuo atveju iš mūsų kaimynų, kurie mus informuoja. (...) Žinau, kaip tai atrodo, deja, tokios yra aplinkybės. Tikiuosi, kad tai išsispręs ir tai netruks ilgai, nes tai labai negera praktika“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

Tačiau ministras teigė, kad Lietuvos užsienio politika yra vieninga, nes „mes neatsitraukiam nuo esminių principų“.

„Reikia atskirti du dalykus – politinis vieningumas, bendri principai, kurių mes laikomės. (...) Dėl techninio vieningumo, kad mes būtumėm ant to paties puslapio, bent jau tuomet, kai vyksta dalykai, matyt, riekia rimtai pagalvoti, kad tai nepasikartotų“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC antradienį pareiškė, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą A. Lukašenką.

Tuo metu G. Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad tai gali suteikti A. Lukašenkai pagrindo imti laikyti save Vakarų pripažįstamu lyderiu.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis apie šią situaciją sako, kad „baigdama kadenciją ji (A. Merkel) daro kažką, kas visiškai nėra priimta Briusely ir ES“.

„Lygiai tą patį aš pasakyčiau apie mūsų prezidentą, mes irgi turime tam tikras taisykles, užsienio politikoj mes turime veikti kartu“, – Prezidentūrą kritikavo Ž. Pavilionis.

Jis taip pat teigė, kad prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė dėl savo pasisakymų žiniasklaidoje bus kviečiama į Seimo komiteto posėdį.

„Posakiai, kad mes Prezidentūroj tariamės su tuo, kam yra būtina – mums šituos A. Skaisgirytės teiginius reikės išsiaiškinti komitete. Kas, jūsų nuomone, yra tie, su kuriais šitoje valstybėje būtina tartis, kaip mes žiūrime į Konstitucijoje įtvirtintą užsienio politikos derinimą su Vyriausybe, koks vaidmuo tuo metu parlamento ir visų mandatų užsienio politikoj?“, – klausimus kėlė Ž. Pavilionis.

Seimo URK vadovas sakė dar negalintis atsakyti, kada patarėja bus kviečiama į Seimą.

„Tarsimės su komiteto nariais, vakar mes su komiteto nariais kalbėjom, sutarėm, kad reikia kviestis. Kada, kur, su kokiais kausimais – turime susitarti su visais komiteto nariais“, – tvirtino Seimo komiteto vadovas.

Prezidento patarėja interviu Žinių radijui patvirtino, kad Prezidentūra tą pačią dieną buvo informuota apie planuojamą A. Merkel skambutį A. Lukašenkai, tačiau nesureikšmino to fakto, kad apie pokalbį nepranešė kitiems vadovams.

„Nežinau, ar reikėtų sureikšminti šituos dalijimusis. Žinoma, kad visi dalinasi informacija tiek, kiek reikia, ir prieš, ir po. Svarbiausia turbūt yra tai, kad žinutės, kurias norėjome perteikti, buvo perteiktos“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Klausiama, ar tai esanti normali situacija, kad apie tai nežinojo Užsienio reikalų ministerija, patarėja atsakė: „labai gaila, kad nežinojo, bet dar sykį pasakysiu, kad tiek, kiek būtina, tiek yra kitos institucijos supažindinamos“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 11 18 10:43
Spausdinti