Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 17 d.


VAKCINACIJA
Europos Komisijos vakcinacijos planai – šuniui ant uodegos. ES išgelbės „Sputnik V“?
Evaldas Labanauskas
Fotobankas

Ambicingi Europos Komisijos skiepijimo planai jau pirmame etape patyrė fiasko. O tai kelia klausimą, ar išvis pavyks pasiekti, kad per vasarą būtų vakcinuota didžioji dalis europiečių.

Sausio 19 d. priimtame Komisijos priimtame komunikate raginta ES šalis pagreitinti vakcinacijos procesą, kad per kovo mėnesį būtų paskiepyta 80 proc. vyresnių nei 80 metų gyventojų bei 80 proc. sveikatos ir globos specialistų kiekvienoje šalyje.

„Būtent dabar mums reikia sklandžių ir koordinuotų veiksmų prieš naujas viruso atmainas. Užtruks, kol vakcinos pasieks visus europiečius, ir iki to laiko mes privalome nedelsdami imtis koordinuotų ir aktyvių žingsnių drauge“, – tuomet teigė komisarė, atsakinga už sveikatą ir maisto saugumą Stella Kyriakides.

Skaičiai sugrąžino į realybę

Tačiau kovo pabaigos skaičiai rodo, kad Komisijos vakcinavimo ambicija sužlugo. Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kovo 31 d. duomenimis, tik 58,8 proc. 80-mečių ir vyresnių buvo paskiepyta viena vakcina, o dvi dozes gavo 31,5 proc. senolių (skaičiai iš 24 ES valstybių).

Paskiepytų medicinos ir slaugos ekspertų – daugiau, bet toli gražu neatitinka planų: pirmąją vakciną gavo 59,6 proc., o antrąją – 45,6 proc. (skaičiai iš 11 šalių).

Lietuvos statistika dar blogesnė: pirmąją vakciną gavo 39,5 proc. 80-mečių ir vyresnių, antrąją – tik 22,8 proc.

Tiesa, su medikais situacija, regis, geresnė. Kaip teigė Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, 57,6 proc. asmens sveikatos priežiūros darbuotojų paskiepyti du kartus, 5,1 proc. – vieną kartą. Dar 18,6 proc. yra persirgę per pastarąjį pusmetį, taigi tikėtina, kad turi imunitetą (persirgusieji gali būti skiepijami praėjus 180 dienų po ligos diagnozės). Taip pat 46,9 proc. globos įstaigų darbuotojų paskiepyti du kartus, 6,2 proc. – vieną kartą. 23,8 proc. persirgo per pastarąjį pusmetį.

G. Nausėdos ambicija – ten, kur ir Komisijos?

Beje, Europos Komisijos minėtas ambicingas planas numato, kad antruoju etapu per vasarą būtų vakcinuota mažiausiai 70 proc. suaugusių asmenų ES. Tačiau, turint omenyje pirmojo etapo žlugimą, tai sunkiai tikėtina.

Lygiai taip pat sunkiai tikėtina, kad pavyks įgyvendinti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ambiciją – dar anksčiau, iki Mindauginių, pasiekti, kad imunitetą turėtų apie 70 proc. Lietuvos gyventojų. Pagal šį prezidento planą iki kovo turėta skiepyti vidutiniškai po 10 tūkst. žmonių per dieną, nuo kovo – po 34 tūkst. žmonių per dieną, įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas. Trečiadienį pranešta, kad Lietuvoje per parą buvo paskiepyti tik 5976 žmonės.

„Sputnik V“ visiems ant liežuvio

Pagrindinė vakcinacijos ES vėlavimo priežastis – vakcinų trūkumas ir nuolatiniai skandalai su „AstraZenecos“ skiepais. Todėl nenuostabu, kad netyla kalbos apie kitų vakcinų, pavyzdžiui, rusiškos „Sputnik V“, naudojimą.

Austrija pranešė, kad derasi įsigyti milijoną „Sputnik V“ dozių. Apie rusiškos vakcinos įsigijimą antradienį kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.

Tiesa, klausimas, ar Rusija sugebėtų pagaminti tokį kiekį dozių, nes, net ir turėdama vakciną, ji pati iki šiol atsilieka dėl vakcinacijos tempo. Todėl kalbama apie „Sputnik V“ gamybą ES šalyse. Esą ypač šiuo klausimu pasistūmėjo Italija.

Lietuva principingai pasisako prieš „Sputnik V“, kurią vadina hibridiniu Kremliaus ginklu, naudojimą. Net reikalauja, kad jos nebūtų galima įtraukti į skaitmeninius ES žaliuosius pažymėjimus (skiepų pasus) – neva visos vakcinos turi būti patvirtintos Europos vaistų agentūros.

Beje, pastaroji ES institucija jau svarsto pripažinti „Sputnik V“ vakciną.

2021 03 31 14:03
Spausdinti