Meniu
Prenumerata

trečiadienis, birželio 3 d.
KRIZĖ
Europos gelbėjimo planas pučiasi iki 1,5 trln. eurų
BNS
Europos Komisija
Valdis Dombrovskis.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) gali prireikti 1,5 trln. eurų ekonomikos atkūrimui po koronaviruso pandemijos, tačiau tokių bendrų išlaidų finansavimo perspektyvos išlieka miglotos.

„Galiu įsivaizduoti tokį finansavimo lygį“, – paklaustas apie 1,5 trln. sumą Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ teigė V. Dombrovskis, pridūręs, kad „kol kas nieko nėra nuspręsta“.

Praėjusią savaitę 19 narių turinčios bendros valiutos zonos finansų ministrai susitarė dėl daugiau nei 500 mlrd. eurų vertės paketo, skirto sušvelninti tiesioginį koronaviruso poveikį. Į priemonių rinkinį įeina paskolos iš per finansų krizę sukurto Europos stabilumo mechanizmo (ESM), tačiau nenumatyta plačios apimties ekonominių ir fiskalinių reformų, kurios paprastai turėtų būti įgyvendintos.

ESM paskolas papildys verslo paskolų garantijos iš Europos investicijų banko ir euro zonos nedarbo perdraudimo sistemos.

Visgi po kelias savaites trukusio žodžių karo, finansų ministrams nepavyko susitarti dėl vadinamųjų „koronaobligacijų“ – bendrų skolos priemonių, skirtų finansuoti atsigavimą po krizės, kurias įvesti norėtų tokios smarkiai nuo pandemijos nukentėjusios ES narės kaip, pavyzdžiui, Italija.

Kol kas didžiausias dėmesys buvo skiriamas sveikatos apsaugos sistemos išlaidoms bei verslo ir darbuotojų apsaugai nuo numatomo finansinio nuosmukio po krizės.

ES vadovai balandžio 23 dieną surengs vaizdo konferenciją, kad „padėtų pagrindą tvirtam ekonomikos atsigavimui“, praėjusią savaitę pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Ekonomikos atgaivinimo po koronaviruso krizės fondo idėją iškėlė daugelis žymių ES veikėjų, o Prancūzijos finansų ministras Bruno’as Le Maire’as pasiūlė 500 mlrd. eurų sumą.

Tuo tarpu vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas sekmadienį pareiškė, kad prireiks 10 proc. ES pajėgumų ir paragino skirti dar 1 trln. eurų be jau sutartų 500 mlrd. eurų. Tokią pat sumą paragino skirti ir Italijos finansų ministras Roberto Gualtieri.

Paklaustas apie bendras obligacijas atsigavimui finansuoti, V. Dombrovskis leidiniui „Handelsblatt“ sakė: „Tikimės, kad klausimas bus svarstomas balandžio 23 dieną vyriausybių vadovų susitikime. Europos Komisija rengia naujas finansavimo priemones, be nacionalinių įnašų, kurie paprastai surenkami į ES septynerių metų biudžetų“. „Rekonstrukcijos fondą galėtume finansuoti obligacijomis, užtikrintomis valstybių narių garantijomis“, – pridūrė jis.

Labiau įsiskolinusios pietinės šalys, tokios kaip Italija ir Ispanija, vadinamąsias koranoobligacijas ar euroobligacijas laiko būdu pasiskolinti reikalingų lėšų priimtinesnėmis palūkanų normomis, nei galėtų pasiskolinti tiesiogiai rinkose.

Visgi tokios Šiaurės šalys, kaip Vokietija ir Nyderlandai, nerimauja, kad finansavimo našta galiausiai užguls jų pečius. „Turime aiškiai suprasti, kad esame beprecedentėje krizėje, – antradienį pareiškė V. Dombrovskis. – Būtina atsiriboti nuo senų mąstymo modelių.“

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 04 14 20:45
Spausdinti