Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 28 d.


REAKCIJA
Europarlamentarai paragino išsiųsti Rusijos diplomatą iš Briuselio. Gavo atsakymą: „Ne mūsų kompetencija“
Evaldas Labanauskas
Twenty20

73 Europos Parlamento (EP nariai) iš šešių skirtingų frakcijų ir 16-os šalių, tarp kurių ir trys europarlamentarai iš Lietuvos, trečiadienį nusiuntė laišką ES diplomatijos vadovui Josephui Borreliui su prašymu solidarizuotis su Čekija ir bent vieną Rusijos diplomatą iš šios šalies atstovybės prie ES paskelbti persona non grata.

Gautas tradicinis eurobiurokratų atsakymas – ne mūsų kompetencija.

„ES negali nereaguoti“

Laiške, kurį, be kitų, pasirašė EP nariai Liudas Mažylis, Petras Auštrevičius ir Aušra Maldeikienė, teigiama, kad mažiausiai 60 Rusijos diplomatų dirba misijoje prie ES.

„Turint omenyje bendrinę Rusijos užsienio ministerijos praktiką, yra pagrindo numatyti, kad tarp jų yra žvalgybos agentų (iš GRU ar SVR (Rusijos karinės žvalgybos (GRU) ar Rusijos išorinės žvalgybos (SVR) – red. past.), dirbančių čia prisidengiant diplomatais. Mes manome, kad šie Rusijos agentai žinomi Europos žvalgybos tarnyboms“, – sakoma laiške J. Borrelliui, kuris raginamas imtis iniciatyvos Europos Taryboje, kuri turi teisę inicijuoti nedraugiškos valstybės diplomato paskelbimą persona non grata.

„Mes manome, kad ES negali nereaguoti esant agresijai prieš vieną valstybių narių. (...) Rusijos agresyvus elgesys, nusinešęs dviejų ES piliečių gyvybes ir sukėlęs grėsmę daugeliui kitų, negali nesulaukti atsako“, – teigiama laiške, turint omenyje 2014 m. sprogimus Čekijos amunicijos sandėliuose, kuriuos, kaip teigiama, surengė Rusijos GRU agentai.

Rusijos šnipai Briuselyje – vieša paslaptis

Pasak vieno iš pasirašiusių laišką europarlamentarų L. Mažylio, kreipimosi iniciatorius buvo EP narys iš Estijos, buvęs šios šalies kariuomenės vadas Riho Terrasas.

„Tai yra toks provokuojantis laiškas, todėl nutariau jį pasirašyti, – teigė L. Mažylis ir paaiškino: – Provokuojantis, manau, yra sakinys, prielaida, jog tarp maždaug 60-ies diplomatų nuolatinėje Rusijos misijoje ES yra šnipų. Mūsų laiške labai teisingai padaryta išlyga, kad tą tikriausia žino specialiosios tarnybos, mes EP tokių duomenų neturime, bet galima daryti tokias prielaidas.“

Šios prielaidos nėra laužtos iš piršto. Jau seniai netyla kalbos, kad Briuselis, kuriame veikia ne tik ES, bet ir kitos tarptautinės institucijos, yra NATO būstinė, perėmė Europos šnipų sostinės vardą iš Vienos. Tarkime, 2019 m. pradžioje nuvilnijo banga straipsnių apie tai, kad Europos išorės veiksmų tarnyba įspėjo šalių narių atstovybes apie didelį Rusijos ir Kinijos šnipinėjimo Briuselyje pavojų ir net įvardijo vietas, kurių reikėtų vengti – kavinių šalia Europos Komisijos pastato. Vokiečių „Welt am Sonntag“ pranešė, kad Europos išorės veiksmų tarnybos duomenimis, Briuselyje veikia apie 200 Rusijos šnipų.

Lietuva – keršto sąrašuose, o ką ES?

Po tyrimo dėl sprogimų Čekija ne tik išsiuntė didelę dalį Rusijos diplomatų ir apribojo šios šalies ambasados dydį Prahoje, bet ir paprašė sąjungininkų NATO ir ES solidarizuotis. Taip padarė Baltijos šalys, Slovakija, Lenkija.

Rusija atsakė tuo pačiu ir dalį šių valstybių įtraukė į „juodąjį sąrašą“.

„Lietuva padarė tokius dalykus. Su Čekijos Respublika vyksta jau tiesioginis toks karas, išsiuntinėjant diplomatus, na o Vakarų valstybės ir pati ES atsargiau laikosi, vengia smarkiai konfrontuoti su Rusija. Jeigu ryžtasi Lietuva bei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės bei po to patenka į kokius nors Rusijos juoduosius ar keršto sąrašus, tai ES institucijos turėtų būti drąsesnės ir ryžtingesnės“, – sakė L. Mažylis.

falEuroparlamentaro teigimu, kol kas jokio atsakymo iš J. Borrellio jie nesulaukė, nes „tokiems klausimams terminai yra nustatyti pakankamai ilgi. Dažnas atvejis būna, kad tik per mėnesį gauname atsakymą. Čia biurokratijos yra gan daug.“

Pats J. Borrellis trečiadienį Europarlamente teigė, kad ES turi ruoštis santykių su Rusija pablogėjimui.

„Matau nerimą keliančią tendenciją Rusijos valdžioje, kuri, atrodo, sąmoningai renkasi gilinti konfrontaciją su Vakarais, su mumis“, – kalbėjo jis, bet kartu teigė, kad ES nenori „kurstyti eskalavimo dinamikos“, nors esą nesitaikstys „su bauginimo taktika ir kad turime reaguoti, jeigu jos imamasi“.

Tačiau Politico.eu pasiteiravo J. Borrellio oficialaus atstovo spaudai Peterio Stano komentaro dėl prašymo paskelbti Rusijos diplomatus persona non grata ir šio atsakymas neturėtų pradžiuginti EP narių. Esą ES institucijos neturi suverenios teritorijos ir tik Belgijos užsienio reikalų ministerija gali išsiųsti Rusijos diplomatus iš Briuselio.

„Institucijos gali tik paskelbti užsienio diplomatą persona non grata ir atimti jų akreditacijas“, – teigė jis ir pridūrė, kad vasarį taip buvo nuspręsta pasielgti su Venesuelos ambasadoriumi šių metų vasarį ir 2019 m. gruodžio mėnesį – su Benino pasiuntinybės vadovu. Tačiau taip dažniausiai elgiamasi tik „kaip atsakas į tos šalies tokius pat veiksmus prieš ES diplomatus“.

„Neturėčiau būti toks naivus, kad tikėčiau, jog kažką kada nors išjudins vienas laiškas. Vienas laiškas, koks bebūtų didelis pasirašiusių skaičius, niekada netampa lemtingu postūmiu. Bet tikriausiai tai nėra paskutinė iniciatyva. Serijos tokių iniciatyvų išjudina. Balsuojame šiandien dėl rezoliucijos, tos pačios Rusijos klausimu. Tai tam tikra veiksmų seka kryptingai ir nuolat teikiamos iniciatyvos savo darbą atlieka“, – ketvirtadienį teigė L. Mažylis.

Ketvirtadienį EP priėmė griežtą rezoliuciją dėl Rusijos. Joje EP ragina nusiųsti aiškų ES signalą, kad Rusija sumokės didelę kainą, jei savo pajėgų telkimą prie Ukrainos pavers invazija. Tokiu atveju turėtų būti blokuotas Rusijos dujų ir naftos importas į ES, Rusijos narystės tarptautinėje SWIFT mokėjimų sistemoje bei užšaldytas visų su Kremliumi susijusių oligarchų turtas ir panaikintos ES vizos jiems.

Rezoliucijoje taip pat visos ES valstybės raginamos, „vadovaujantis S. Skripalio bylos pavyzdžiu, koordinuotai išsiųsti Rusijos diplomatus“. Kol kas jokios reakcijos nesulaukta.

2021 04 30 11:51
Spausdinti