Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 27 d.


EUROPOS VADOVŲ TARYBA
ES lyderių susitikime – svarbūs Lietuvai klausimai: kokių rezultatų tikėtis?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Europos Taryba
Gitanas Nausėda.

Antradienį vakare šiuo metu ES pirmininkaujančioje Slovėnijoje įvyks neformali Europos Vadovų Taryba (EVT). Prezidentas Gitanas Nausėda žada kalbėti apie padėtį Baltarusijos ir ES pasienyje, taip pat turėtų pasisakyti dėl Lietuvos ir Kinijos diplomatinės krizės.

ES vadovai į Brdo pilį, esančią apie 30 km nuo sostinės Liublianos, susirinks 18.00 val. vietos laiku, po pusvalandžio seks prabangi ir uždara vakarienė, kurios metu bus atimti visi telefonai ir visi kiti elektroniniai prietaisai, nes bus diskutuojama jautriomis temomis.

„Norėčiau, kad spalio 5 d. dalykinės vakarienės metu surengtume strateginę diskusiją dėl Sąjungos vaidmens tarptautinėje arenoje atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius Afganistane, dėl AUKUS saugumo partnerystės ir dėl mūsų santykių su Kinija raidos“, – sakoma EVT pirmininko Charles’io Michelio laiške ES šalių vadovams.

Dėl Taivano atstovybės steigimo Lietuvoje, Vilniaus pasitraukimo iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame daugiausia dalyvauja Vidurio ir Rytų ES narės, bei neseniai paviešintos kinų gamintojų išmaniųjų telefonų grėsmės Pekinas ir Vilnius išgyvena diplomatinį konfliktą – atšaukti konsultacijoms abiejų šalių ambasadoriai. Kiek anksčiau Lietuva ragino ES kalbėtis vienu balsu su Kinija, o pirmininkaujančios Slovėnijos premjeras Janezas Janša rugsėjo mėnesį išplatino laišką, kuriame pasiūlė ES lyderiams parodyti solidarumą su Lietuva. Šis pasiūlymas buvo sutiktas šaltai Briuselyje.

„ES užsienio politika būtų ženkliai geresnė ir efektyvesnė, jei mes iš pradžių sutartume dėl bendros politikos ir tada imtumėmės bendrų veiksmų, solidariai, – Politico.eu tuomet citavo aukštą ES diplomatą. – Vietoj to šalys narės per dažnai iš pradžių elgiasi vienašališkai, o tada, kai gauna atkirtį, prašo ES solidarumo ir paramos.“

Beje, prezidentūra savo pranešime spaudai irgi neakcentuoja Kinijos klausimo per neformalią EVT. Skirtingai nei Užsienio reikalų ministerijos „vanagai“, prezidentas linkęs neaštrinti santykių su Kinija. Panašios pozicijos linkusi laikytis ir ES, todėl nenumatoma jokių atskirų pareiškimų Lietuvos ir Kinijos santykių klausimu.

Tiesa, kaip pirmadienį neoficialiai teigė aukštas ES pareigūnas, „G. Nausėdai bus duota galimybė papasakoti apie situaciją. Klausimas dėl ES vykdomos vienos Kinijos politikos nepasikeitė ir nesitikime pokyčių vakarienės metu“.

Prezidentūra akcentuoja, kad G. Nausėda „pabrėš, kad situacija ES pasienyje su Baltarusija suponuoja poreikį kelti ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politiką reglamentuojančių teisės aktų keitimo klausimą“. Migracijos tema pasisakyti planuoja ir daugiau ES valstybių vadovų, tačiau rimtesnės diskusijos numatomos per kitą EVT spalio mėnesį Briuselyje.

Tiek santykiai su Kinija, tiek AUKUS (Australijos, Jungtinės Karalystės, JAV strateginio bendradarbiavimo susitarimas) ar pasitraukimas iš Afganistano iškelia vieną esminį klausimą – ES vaidmenį pasaulyje bei santykį su JAV.

„Kaip susitarėme 2019–2024 m. strateginėje darbotvarkėje, turime veikti strategiškai ir didinti savo gebėjimą veikti autonomiškai, kad apsaugotume savo interesus, išsaugotume savo vertybes ir gyvenimo būdą ir padėtume formuoti pasaulio ateitį. Tam reikia, kad ES taptų atkaklesnė ir veiksmingesnė. Vienas svarbiausių tvirtos užsienio politikos elementų turi būti santykiai su strateginiais partneriais, įskaitant mūsų transatlantinius partnerius, ir galią įgyjančiomis šalimis. Šiais klausimais mūsų tikslai nepasikeitė, tačiau dėl pastarojo meto įvykių turime apsvarstyti, kaip geriausiai juos pasiekti“, – savo laiške rašo Ch. Michelis.

Trečiadienį ten pat vyks ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus kalbama apie gilesnį bendradarbiavimą, tačiau kažkokių konkrečių įsipareigojimų dėl šių šalių narystės ES neturėtų būti suteikta. Lietuva remia ES plėtrą į Vakarų Balkanus, nes nuo jos priklauso tokių sąjungininkių kaip Ukraina, Gruzija ar Moldova tolesnės eurointegracijos galimybės.

2021 10 05 10:17
Spausdinti