Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


UŽTEKS NATO
ES kariuomenės planai Lietuvos negundo
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix
Asociatyvi iliustracija.

Briuselyje ES užsienio ir gynybos ministrų susitikime dalyvavęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad nemato prasmės iki 2025 m. planuojamoms sukurti ES greitojo reagavimo pajėgoms, kurias sudarytų apie 5 tūkst. karių.

Šis pasiūlymas išdėstytas ES strateginiame kompase – dokumente, kuris apibrėš Sąjungos gynybos politikos kryptį, konkrečius veiklos tikslus, krizių valdymą, atsparumo didinimą, pajėgumų vystymą, karinį bendradarbiavimą ir t. t. Būtent apie tai diskutuota per ES ministrų susitikimą pirmadienį ir antradienį.

„Pajėgumai, ES kovinės grupės ir dabar egzistuoja, bet jos nė karto nebuvo panaudotos, ir mes labai rezervuotai žiūrime į naujų pajėgumų kūrimą, nes tai iš šalių narių pareikalaus rezervuoti dalį savo turimų resursų, pajėgų, ir neaišku, ar ir vėl jos bus naudojamos. Todėl mes priklausome tai grupei šalių, kurios atsargiai žiūri į naujus pajėgumus“, – žurnalistams po susitikimų Briuselyje antradienį kalbėjo A. Anušauskas.

Pasak jo, svarbiausia, kad ES šalys didintų savo gynybai finansavimą, o ne naujos struktūros ar įsipareigojimai.

„Kol kas nesimato tokių dalykų, – į klausimą, ar yra kokių nors faktorių, kurie vis dėlto įtikintų Lietuvą pritarti kurti 5 tūkst. karių ES kariuomenę, atsakė ministras. – Galbūt ateityje, tuo labiau kad nežinau, kaip ateityje atrodys Strateginis kompasas, nes diskusija buvo labai intensyvi, šalys apsikeitė nuomonėmis ir jos, sakyčiau, labai skiriasi. Galutinis Kompaso variantas, ypač įvadinė dalis, kurioje minima Rusija, gali pasikeisti, nes šalys turi sutarti konsensuso būdu.“

A. Anušausko teigimu, Lietuva taip pat pasigedo griežtesnių grėsmių įvardijimo: „Kompasas buvo sudaromas reaguojant į realias, dabar egzistuojančias grėsmes, todėl ir norėtume, kad būtų atsižvelgta į tas grėsmes ir atitinkamai surašytas tekstas, nes iš jo gims veiksmai.“

Krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad per šį susitikimą Briuselyje tik apsikeista nuomonėmis, o tada Strateginis kompasas trims mėnesiams keliaus techniniam derinimui ir tik kovo mėnesį jis gali būti patvirtintas, todėl jo turinys gali labai pakisti.

Briuselyje A. Anušauskas antradienį taip pat susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Susitikimo metu pasikeista nuomonėmis bei informacija apie Baltarusijos hibridinę ataką ir nelegalios migracijos krizę, Lietuvos politinius sprendimus bei būtinybę ES šalims didinti išlaidas gynybai, norint turėti tinkamus pajėgumus.

NATO Generalinis sekretorius bendraudamas su A. Anušausku pabrėžė NATO šalių solidarumo reikšmę ir patikino, kad Aljansas išliks budrus bei reaguos į besikeičiančias aplinkybes Baltarusijos ir NATO šalių pasienyje. Pasak A. Anušausko, NATO sąjungininkų solidarumas ir vieninga laikysena šioje situacijoje yra ypač svarbi.

2021 11 16 16:40
Spausdinti