Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 25 d.
SEIMAS 2020
Ekonomistai apie rinkimus: liberalizmo „renesansas“ ir posūkis į dešiniąją politiką
BNS
Fotobankas
Balsavimas Seimo rinkimuose.

Seimo rinkimai parodė, jog liberalios idėjos Lietuvoje nėra „mirusios“, o žmonės nori daugiau ekonominių ir asmeninių laisvių, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad rinkimų rezultatai signalizuoja apie galimą posūkį iš kairiosios į dešiniąją politiką. 

Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai Seimo rinkimuose gerokai peržengus 5 proc. barjerą ir patekus į Seimą, „Swedbank“ analitikas tokius rezultatus pavadino „liberalizmo renesansu Lietuvoje“. „Galima įžvelgti aiškią tendenciją, kad liberalios idėjos Lietuvoje nei mirusios, nei merdėja. Apskritai žiūrint į tai, kiek daug balsų gavo už ekonomines ir asmenines žmogaus laisves pasisakančios partijos, tokius rinkimų rezultatus būtų galima pavadinti liberalizmo renesansu Lietuvoje“, – BNS pirmadienį sakė ekonomistas.

Pasak jo, liberalių partijų sėkmė rodo, kad gyventojai tikisi daugiau ekonominių laisvių ir mažesnių mokesčių. „Per pastaruosius ketverius metus matėme nemažai naujų ekonomines ir asmenines laisves suvaržančių priemonių. Nereikėtų galvoti, kad visi draudimai yra blogi, bet daugelis gyventojų norėtų daugiau ekonominių laisvių ir mažesnių mokesčių“, – sakė N. Mačiulis. 

„Mokesčių fronte matėme didėjančią mokestinę naštą, ypač samdomiems darbuotojams, tai vėlgi yra aiškus signalas nepriklausomai nuo to, kokia Vyriausybė bus formuojama, ar centro kairės, ar centro dešinės, turbūt kairiosios partijos turėtų irgi įsiklausyti į tai, kad vis didesnė dalis negalvoja, kad didesni mokesčiai, didesnis perskirstymas per biudžetą yra kažkokia gėrybė“, – pridūrė jis.

Turėsime posūkį iš kairiosios į dešiniąją politiką

Stebėtinai geras dešiniųjų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – pasirodymas pirmajame Seimo rinkimų ture leidžia prognozuoti, kad Lietuvos laukia pakankamai didelis posūkį iš kairiosios į dešiniąją politiką, teigia „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas.

„Aišku, pirmiausiai pagrindinis tikslas bus užtikrinti tam tikrą veiklos tęstinumą ir pereiti prie svarbiausių valstybės darbų – efektyvaus Europos atsigavimo fondo lėšų investavimo, DNR plano įgyvendinimo ir apsisprendimo, kokios mes valstybės norėsime“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, čia pakankamai svarbus bus ir prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo, nes jis yra minėjęs apie paramą partijoms, kurioms nereikėtų aiškinti, kas yra gerovės valstybė. „Nesu tikras, kokias partijas prezidentas turėjo omenyje, bet kalbant apie liberalus, jų valstybės su mažais mokesčiais ir mažesniu perskirstymu (per biudžetą – BNS) įsivaizdavimas nėra visiškai gerovės valstybė. Manau, kad dėl to galime sulaukti ir tam tikro iečių laužymo bent jau pirminiame etape svarstant apie Lietuvos artimiausių ketverių metų perspektyvą“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Jo teigimu, įvertinus rinkimų rezultatus vienmandatėse apygardose, kur į antrąjį turą pateko po du dešiniųjų partijų kandidatus, esama didelės tikimybės, kad dešinieji laimės rinkimus – jau dabar potencialiai jie turi 57 vietas, tuo metu kairieji – tik 42 mandatus. „Nemaža tikimybė, kad likusiose apygardose balsai pasiskirstys apylygiai, todėl labiausiai tikėtinu scenarijumi dešiniosios partijos naujajame Seime turėtų turėti apie 72-73 mandatus“, – prognozavo ekonomistas.

„Manau, toks rezultatas daug ką nustebino. Visų pirmiausiai yra netikėtas puikus Laisvės partijos pasirodymas bei prastas, nepabijokime to žodžio, Socialdemokratų partijos pasirodymas. Aš buvau linkęs manyti, kad socialdemokratai susirinks protesto balsus, tačiau panašu, kad tą padarė Laisvės ir galbūt Darbo partijos“, – pridūrė jis.

Naujos valdžios pirmiausiai laukia 2021-ųjų biudžetas

Politinėms partijoms, formuosiančioms naują Vyriausybę, pagrindinį dėmesį pirmiausiai teks skirti 2021 metų biudžetui ir viešųjų finansų stabilizavimui, o ne rinkimų pažadų įgyvendinimui, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas.

„Naujos Vyriausybės, kad ir kokios politinės jėgos ją suformuotų, laukia pakankamai dideli iššūkiai, nes reikės spręsti kitų metų biudžeto klausimus, visų pirma susijusius su valstybės skola ir viešųjų finansų deficito valdymu. Panašu, kad šių metų pabaigoje galima priartėti prie 2 mlrd. eurų skylės (viešųjų finansų – BNS), o kiti metai, bent jau pirmoji jų pusė, žvelgiant į pandemijos situaciją, neatrodo, kad būtų geresni. Manau, tai reikalaus iš naujosios valdžios labai daug korektūrų ir prisitaikymo prie esamos situacijos“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Pasak jo, dėl to, kad daugiau dėmesio teks skirti biudžetui, ne visos naujosios valdančiosios daugumos programinės nuostatos galės būti įgyvendintos, jos turės pristitaikyti prie valdžios finansinių galimybių. „Naujoji valdžia gali šiek tiek tapti situacijos, kuri nuo jos ne visai priklauso, įkaite. (...) Gali tekti peržiūrėti būtiniausias arba bent jau prie pusmetį planuotas išlaidas, nes turime akivaizdų situacijos šalyje pablogėjimą, todėl korektūrų tikrai reikės. Žinoma, daug kas priklausys ir nuo to, kokį biudžeto projektą šią savaitę pateiks Finansų ministerija“, – teigė finansų analitikas.

Jo teigimu, naujajai valdžiai bus kur kas sunkiau nei 2016 ar 2012 Seimo rinkimų laimėtojams. „Nors tvarkantis su pirma koronaviruso banga buvome vieni geriausių Europoje, tos problemos niekur nedingo ir mes nežinome, kas mūsų laukia. Šioje vietoje su biudžetu tikrai negalėsime būti tokie drąsūs, kaip, pavyzdžiui, 2019 metais, kai buvo suformuotas ypatingai optimistinis biudžetas“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Jo manymu, nepaisant to, kokia bus naujoji valdžia, daugelio rinkimų metu padalintų populistinių pažadų teks atsisakyti: „Turint apie 2 mlrd. eurų skylę biudžete, akivaizdu, kad tuos pasiskolintus 5 mlrd. eurų teks išleisti valstybės įsipareigojimų aptarnavimui, o ne kažkokiai plėtrai.“ Tiesa, anot analitiko, bent jau pirmoje 2021 metų pusėje valstybės skolinimosi galimybės turėtų išlikti palankios. 

„Mes turime skolinimosi galimybių, vidaus rinkoje trumpesnei trukmei mes vis dar skolinamės už neigiamas palūkanas, manau, 2021-ųjų pirmąjį pusmetį jos turėtų išliko panašios. Vėliau viskas priklausys nuo to, kaip bus tvarkomasi su valstybės finansais“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Seimo rinkimų pirmajame ture, preliminariai, už opozicinius Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus balsavo beveik 25 proc. rinkėjų, dabartinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 17,5 proc. balsų, Darbo partija – per 9 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – irgi per 9 proc. rinkėjų balsų. Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija surinko beveik 9 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – beveik 7 proc., kitos partijos 5 proc. rinkimų kartelės neperžengė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 10 12 12:03
Spausdinti