Meniu
Prenumerata

pirmadienis, lapkričio 30 d.
KRIZĖ
Dėl koronaviruso mažėjusios gyventojų pajamos atsigauna
BNS
Fotobankas
Vilniaus Senamiestis

Dėl koronaviruso paskelbtas ir tris mėnesius trukęs karantinas sulėtino gyventojų pajamų augimą antrąjį metų ketvirtį. Tačiau jau birželį žmonių pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje, skelbia „Sodra“.

Be to, liepą 14 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą nei atleista – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius mėnesius. „Sodros“ teigimu, tai reiškia, jog žmonės aktyviai grįžta į darbus.

„Covid-19 poveikis sulėtino gyventojų darbo pajamų augimą karantino laikotarpiu, tačiau birželį pajamos augo taip pat sparčiai, kaip metų pradžioje. Kitas dalykas, matome subsidijuojamas įmones, ir kad be subsidijų šiandien aptarinėtume tą situaciją šiek tiek sudėtingesnę“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Anot jos, lėčiau atsigauna karantino metu visiškai neveikę viešbučiai, turizmo ir maitinimo įmonės, nors liepos mėnesį būtent juose darbuotojų skaičius augo labiausiai. Augo ir darbuotojų, susijusių su žemės ūkiu, pajamos. 

Pasak K. Zitikytės, birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų.

Vis dėl to ji pabrėžia, jog reikia atsargiai vertinti atsigavimo signalus. 

„Šiandien negalime darbo pajamų augimo vadinti tvariu, nes dar veikia subsidijos. Tos priemonės, kai tik ilgesniu laikotarpiu galėsime pasakyti, ar nuosmukį atidėjome, ar mums jį tikrai pavyko sušvelninti“, – sakė K. Zitikytė.

Vidutinės gyventojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 5,3 proc. iki 1319 eurų (iki mokesčių), o palyginti su pirmuoju, jos smuktelėjo 0,3 proc. Pirmąjį ketvirtį metinis augimas buvo 10 proc. 

„Sodros“ duomenimis, per ketvirtį apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius mažėjo 2,2 proc., arba 27 tūkstančiais.

Per ketvirtį šalyje sumažėjo gyventojų, kurių darbo užmokestis per metus padidėjo daugiau nei 10 proc., ir daugėjo tokių, kurių pajamos mažėjo daugiau nei dešimtadaliu. 

Daugiau nei pusės dirbančiųjų pajamos per metus augo, kas penkto – reikšmingai nesikeitė, o kas ketvirto pajamos mažėjo daugiau nei 5 procentais.

Daugiau žmonių priimama nei atleidžiama 

K. Zitikytės teigimu, ir birželį, ir liepą darbuotojų priėmimų ir atleidimų balansas buvo teigiamas, o vien liepą 14 tūkst. jų daugiau priimta nei atleista – šis rodiklis yra aukščiausias per pastaruosius mėnesius – tai reiškia, jog žmonės aktyviai grįžta į darbus.

„Liepos mėnuo parodė rezultatus, kurie viršijo lūkesčius. Priėmimų skaičius liepą yra 14 tūkst. didesnis nei atleidimų. (...) Liepos mėnuo parodo tuos atsigavimo ženklus“, – sakė K. Zitikytė.

Liepą daugiau priimta nei atleista sunkiasvorių automobilių vairuotojų, padavėjų, pardavėjų, kambarinių, krovikų. Anot K. Zitikytės, grįžta tų profesijų, kurių per karantiną daugiausia atleista, atstovai.

„Sodra“ skaičiuoja, jog per karantiną beveik 25 tūkst. darbuotojų daugiau atleista nei priimta.

Darbuotojų skaičius labiausiai mažėjo nuo krizės nukentėjusiose įmonėse – jos sudaro apie 40 proc. visų įmonių. Jų darbuotojų pajamų augimas birželį, palyginti su vasariu, siekė 2,2 proc., kai, pavyzdžiui, nepaveiktose įmonėse jos augo 4 procentais. 

Subsidijas gavusių įmonių darbuotojų vidutinės pajamos per šį laiką beveik nepasikeitė, tačiau pasak K. Zitikytės, be subsidijų jos būtų smukusios 5 proc. – tiek jos augo subsidijų negavusiose  įmonėse. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 08 20 11:03
Spausdinti