Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 25 d.
Daugelis žinučių apie NATO ir Lietuvą „tviteryje“ sugeneruotos automatiškai
BNS
„Botų“ aktyvumas padidėjo per gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje Lietuvoje vykusias NATO ryšių pratybas „Steadfast Cobalt“. (BNS nuotr.)

Daugelis apie NATO ir Lietuvą socialiniame „tviterio“ tinkle rusų kalba parašytų žinučių yra sugeneruotos automatiškai, paskelbė tyrimą atlikęs Rygoje įsikūręs NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centras.

Nors vadinamieji „botai“ rusų kalba „tviteryje“ apie Lietuvą rašo palyginti nedaug, tačiau šalies pareigūnai perspėja, kad žinutės gali daryti įtaką nuomonei apie Aljansą. Anot NATO analitinio centro, nuo šių metų kovo iki rugpjūčio pabaigos NATO ir Lietuva buvo paminėta 1,6 tūkst. „tviterio“ žinučių, o 81 proc. iš jų parašė „botai“. Proginis aktyvumas „Automatizuotas turinys apie Lietuvą buvo mažiau paplitęs nei apie kitas Baltijos šalis“, – rašoma tyrimo pristatyme. Jo duomenimis, per analizės laikotarpį „botų“ aktyvumas padidėjo per gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje Lietuvoje vykusias NATO ryšių pratybas „Steadfast Cobalt“ („Tvirtas kobaltas“), taip pat po vasarą įvykusių dviejų eismo įvykių, į kuriuos pateko NATO kariai. Be to, daug „botų“ žinučių paskelbta, kai NATO televizija liepos pradžioje publikavo filmuką apie Lietuvos partizanus. Anot tyrimo, rusakalbiai „botai“ iš viso sukūrė 84 proc. „tviterio“ žinučių apie NATO, Baltijos šalis ir Lenkiją. Daugiausiai jie rašė apie Aljansą ir Estiją – nuo kovo iki rugpjūčio buvo publikuoti 4,2 tūkst. pranešimų. 87 proc. šių žinučių parašė „botai“. „Rusijos propagandos mechanizmui priklausantys įrankiai internetinėje erdvėje galimai turi įtakos ir formuoja neigiamą realios auditorijos nuomonę apie NATO bei jos vykdomas operacijas“, – pareiškime nurodė Lietuvos Valstybės saugumo departamentas. „Botai“ naudoti ir JAV prezidento rinkimuose Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Nerijus Maliukevičius teigė, jog be „botų“ pranešimų turinio analizės sunku nustatyti, kokiai auditorijai yra skirta jų skleidžiama žinia. Tai tikriausiai nėra Lietuvos visuomenė, nes ji nėra itin aktyvi „tviteryje“, tvirtino ekspertas. Jo teigimu, „botų“ aktyvavimas pastarųjų metų informacinėse kampanijose auga. Jie buvo itin aktyvūs pernai vykusių Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų kampanijoje. „Botai“ kuria alternatyvą realybę, tam tikrą vaizdinį, kuris būtų naudingas manipuliuotojui. (...) Tai parodo jo strateginį tikslą, nes technologijos nėra pajungiamos ten, kur nematoma jokios pridėtinės vertės. Šiuo atveju Lietuva yra pozicionuojama kaip strateginis regionas“, – BNS sakė VU TSPMI dėstytojas. NATO smarkiai sustiprino pajėgumus Baltijos šalyse ir Lenkijoje po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje. Šiais metais Aljansas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje dislokavo po maždaug tūkstantį sąjungininkų karių. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.   
2017 09 06 10:30
Spausdinti