Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 8 d.


NEDARBAS
Darbdaviai ir profsąjungos: šeši mėnesiai darbo paieškai – per mažai
BNS
Fotobankas

Valdžiai ketinant pertvarkyti užimtumo sistemą, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai sako, kad kryptis yra gera ir pokyčių reikia, tačiau reformos priemonėmis abejoja. Be to, jie pasigenda gilesnių diskusijų.

Jų teigimu, laikas darbą žmogui susirasti per šešis mėnesius yra per trumpas, o Užimtumo tarnybos siūlomo darbo atlyginimo riba – ne mažiau kaip 60 proc. buvusio trijų mėnesių darbo užmokesčio ir ne mažiau kaip minimali alga (MMA) – per maža.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas Trišalės tarybos posėdyje sakė, kad užimtumo sistemos reforma siekiama labiau padėti ilgalaikiams bedarbiams, juos atskirti nuo tų, kurie ieško darbo. Taip pat norima sumažinti galimybes piktnaudžiauti žmonėms, dirbantiems nelegaliai.

„Nedarbo draudimas turėtų būti apie tai, kad žmogui netekus darbo mes turėtume siūlyti darbą, o ne išmokas. Šiai dienai tai yra tik apie išmokas“, – pirmadienį taryboje sakė viceministras.

Ministerija siūlo, kad darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus būtų siūlomas darbas, atitinkantis jo kvalifikaciją, o darbo užmokestis galėtų siekti 60 proc. buvusio atlyginimo. Nuo septinto mėnesio jam būtų siūlomas bet koks darbas, o jo atsisakius, jis netektų bedarbio statuso.

Gavus pranešimą, kad žmogus dirba nelegaliai, jis būtų išbraukiamas iš Užimtumo tarnybos ir sveikatos draudimo negautų. Kitu atveju už ilgalaikius bedarbius sveikatos draudimą apmokėtų valstybė.

„Dirbti daugiau, bet už mažiau“

Kai kurie profsąjungų ir darbdavių atstovai pastebi, jog 60 proc. buvusio atlyginimo pasiūlymas neatliepia tikslo „išlipti“ iš pigios darbo jėgos duobės.

„Susidarė jausmas, kad šitas projektas nukreiptas į tai, kad darbuotojai dirbtų daugiau ir už mažiau“, – posėdyje sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Tuo metu viceministras V. Šilinskas tikino, kad dirbti pagal kvalifikaciją net ir už mažesnį atlyginimą yra naudingiau negu nedirbti.

I. Ruginienė taip pat teigė, kad projekto skuba ją šokiravo. Anot jos, diskusijoms turėtų būti numatoma daugiau laiko.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis atkreipė dėmesį, kad šeši mėnesiai, per kuriuos gali būti siūlomas pageidaujamas darbas, nėra teisinga, nes dirbantis žmogus moka draudimo įmoką, kuri jam praradus darbą mokama devynis mėnesius.

Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė taip pat sakė, kad saugus laikotarpis ieškoti darbo turėtų siekti bent devynis mėnesius, o atlyginimas – bent 80 procentų.

„60 proc. atrodo per daug žemas ir tam laikotarpiui šešių mėnesių, kai esu dar drausta. Turi būti mažiausiai devyni mėnesiai ir tik po to galime siūlyti kitokius darbus ir ne pagal kvalifikaciją. Bet tik kai baigiasi tas saugus laikotarpis“, – teigė ji.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičus mano, jog nelegaliai dirbančių išbraukimas ir bedarbių sąrašo yra sveikintinas žingsnis.

„Matome, kad ne tiek daug yra bedarbių, kiek jais apsimeta esančių. Svarbu tą išsiaiškinti ir spręsti klausimą ir palengvinti darbuotojų įvežimą iš trečiųjų šalių, nes pas mus nėra tiek bedarbių“, – posėdyje sakė R. Sartatavičius.

Jis taip pat teigė, kad reikia skirti daugiau dėmesio ilgalaikių bedarbių grąžinimui į rinką, tačiau tam, anot jo, reikia didesnio finansavimo, pavyzdžiui, perkvalifikuojant ir pakeičiant įgūdžius žmonių, kurie norėtų ir galėtų grįžti į darbo rinką.

R. Sartatavičius taip pat kalbėjo, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir ugdymui mokyklose bei moksleivių profesiniam nukreipimui, kad vėliau rečiau reikėtų žmones perkvalifikuoti.

Lapkričio pradžioje šalyje buvo 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų 23 tūkst. per mėnesį suteiktas bedarbio statusas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 11 22 16:11
Spausdinti