Meniu
Prenumerata

šeštadienis, spalio 31 d.
POKYČIAI
D. Virbickas: laikas į „Litgrid“ įlieti naujos energijos
BNS
Fotobankas
Daivis Virbickas.

Postą paliekantis strateginius energetikos projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas, įmonei vadovęs septynerius metus, sako, jog sprendimą trauktis lėmė tiek jo, tiek įmonės valdybos noras įlieti naujos energijos. 

„Naujus iššūkius, kaip kažkas juokavo, mes valgom pusryčiams, tikrai man patinka nauji iššūkiai“, – interviu BNS sakė D. Virbickas. Apie jo atsistatydinimą pranešta pirmadienį, paskutinė jo darbo diena bus spalio 16-oji. D. Virbickas atsakė į BNS klausimus.   

– Kas nutiko, traukiatės pats ar jums pasiūlė?

– Septyneri metai intensyvaus darbo nutiko. Septynerius metus dirbu šitose pareigose nuo 2013 metų rugsėjo, darbas buvo intensyvus, rezultatai kalba patys už save, „Nord Balt“ ir “LitPol Link“, sinchronizacijos projektas, apskritai reikėjo sinchronizaciją pastatyti ant bėgių, išjudinti iš mirties taško, su visa komanda daug dirbom, ir dabar toks tinkamas laikas, nes viskas kaip ir stovi ant bėgių – strateginiai projektai, strateginiai tikslai, finansavimas gautas ir su valdyba pasitarėm, kad laikas įlieti naujos energijos.

– Jūs jautėte, kad reikia tos naujos energijos, ar valdyba?

– Abi pusės.

– Ar jūs pavargęs jaučiatės, išsisėmęs, norite naujų iššūkių?

– Po tokio intensyvaus darbo tikrai atostogų paimsiu truputį, nemeluosiu. Naujus iššūkius, kaip kažkas juokavo, mes valgom pusryčiams, tikrai man patinka nauji iššūkiai. Esu stiprus energetikoje, techninių žinių turiu, vadybinių ir per paskutinius septynerius metus tas vadybines žinias pagilinau, tai labai nenustebčiau, jei gyvenimas pasiūlytų energetikoje tęsti darbus. 

– Ar jūs turite jau kažką pasirinkęs? 

– Šiuo metu tikrai neturiu, turiu tik planą truputį pailsėti. 

– Ar sprendimas iš jūsų pusės brendo anksčiau, ar tai labiau spontaniškas veiksmas?

– Jis nebuvo vienadienis sprendimas, mes tam ruošėmės, norime užtikrinti tęstinumą, kad rezultatai būtų išlaikyti geri, kalbant dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimą, tiek antiastravinio įstatymo, blokuoti elektrą iš Baltarusijos, sinchronizacijos projektai, patikimumas kasdienis. Tam ruošėmės ir mane laikinai pakeisiantis Vidmantas Grušas yra pilnai įsitraukęs į šiuos klausimus, nuo A iki Z susipažinęs, ir kaip mes pajuokavome – kai Daivis išeidavo trumpų atostogų, tai dabar Vidmantas (Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas – BNS) pavaduos lygiai taip pat, tik atostogos bus ilgesnės.

– Ar jūsų pasitraukimui galėjo turėti įtakos pastarojo pusmečio vidinės diskusijos, nesutarimai, kritika dėl Astravo elektros boikoto? Būta ir priekaištų „Litgrid“ dėl nepakankamo komunikavimo. 

– Visiškai neturėjo įtakos, mes, kaip profesionalai, žinojom kas vyksta, bet daugiausiai diskusijų vyko tarp politikų, natūralu, prieš rinkimus. Mes tuo tarpu nedalyvavome ne politikoje, nei rinkimuose. Visą laiką kaip profesionalai orientuodavomės į savo tikslus , tą ir darėm. Tai visiškai nesusiję. 

– Bet politikams profesionalai turi paaiškinti reikalus, politikai dažnai nesupranta techninių niuansų, tai galbūt trūko tos komunikacijos iš jūsų?

– Komunikacijos darėm daug ir darys kolegos ateityje, neabejoju, nes sinchronizacija, Astravo blokavimas yra bendras visos valstybės reikalas, tik bendrai dirbdami galim pasiekti rezultatų, o prieš rinkimus teko skaityti daug įvairių politinių interpretacijų, bet politikai profesionalai savo darbo, o aš esu energetikos profesionalas. 

– Kaip vertinat pasiektą susitarimą tarp trijų šalių operatorių, ar parengta metodika yra tai, ko Lietuva siekė, tobuliausias variantas?

– Esamos redakcijos metodika kartu su efektyvia sertifikatų sistema galėtų Baltijos regiono mastu padėti blokuoti Astravo elektrą. Aišku, visada atsiras norinčių sukčiauti, apeiti. Nebūtų sukčių, nebūtų ir tokių institucijų kaip FNTT, STT. 

– Tai jūs pripažįstate, kad spragų joje vis dėlto gali būti?

– Jokiu būdu nepripažįstu, nes metodika dėl pralaidumo efektyviai gali veikti kartu su efektyvia sertifikatų sistema, o ji dar derinimo procese, dar jos nėra sutartos, tai neabejoju, kad kolegos sutars dėl tikrai geros sertifikatų sistemos. Vyksta intensyvūs susirašinėjimai, specialistai dirba, bet tai, ką galėtume paskelbti viešam derinimui ar viešai diskusijai, dar neturime.

– Dėl sertifikatų sistemos reikės tartis ir su Rusija?

– Pirmiausia reikia susitarti Baltijos valstybių viduje, nes mes čia duodam taisykles ir tempą, o su Rusija techniniai klausimai, bet jau efektyvumas ir vykdymo kontrolė turėtų būti Baltijos šalių rankose.

– Bet kai kurie politikai labai skeptiškai žiūri į Rusiją, teigia, jog pasitikėti Rusijos garantijomis   negalima, vadinasi, nėra užtikrinimo, kad per Rusiją neateis baltarusiška elektra. 

– Efektyvi sertifikatų sistema turėtų būti grįsta Baltijos šalių abipusiu pasitikėjimu ir visapusių pastangų principu, o „Litgride“ nėra manančių, kad Rusijai turėtume atiduoti viską į rankas ir pilnai pasitikėti ir tikėti. Viskas turėtų būti Baltijos šalių rankose. 

– Kai kurie politikai iš dabartinės opozicijos yra minėję, kad kyla grėsmė sinchronizavimo projektui, jei Lenkija bent kiek įtars, kad baltarusiška elektra teka į Baltijos šalių rinką. Ar yra tokia grėsmė, Jūsų manymu?

– „Harmony Link“ projektas pilnai pastatytas ant bėgių, yra pasirašyti susitarimai dėl pasiruošimo etapo, dėl įgyvendinimo etapo, gautas finansavimas iš Europos. O klausimas apie Lenkijos ir Lietuvos politikų nuomonių negaliu komentuoti. 

Mes su kolegomis lenkais tiek daug energijos skiriam „Harmony Link“ projekto sėkmingam įgyvendinimui ir apie tokius dalykus nesame kalbėję.

– Tiek prezidentas, tiek kai kurie kiti politikai ragina kuo greičiau įgyvendinti sinchronizavimo projektą. Ar įmanoma greičiau nei iki 2025 metų pabaigos nutiesti visas jungtis bei pastatyti įrenginius? 

– Regione yra sutarta 2025 metų data, tai yra Baltijos šalys kartu su Lenkija pasirašė sutartį su kontinentinės Europos operatoriais. Tai to ir siekiame, planas tikrai yra ambicingas, bet kalbant apie pagreitinimą, tai turbūt tiksliau būtų kalbėti apie patikimumo didinimą

Su kiekvienu įgyvendintu projektu Baltijos šalių patikimumas gerėja, galimybės veikti kritinėse situacijose patikimai irgi gerėja, tai kiekvienais metais tas patikimumas gerės nuosekliai ir 2025 metais bus tas galutinis taškas, kai prisijungsime prie Vakarų Europos ir atsijungsime nuo BRELL

– Tačiau nuskambėjo jūsų raginimas ministrams ir institucijoms Vyriausybės posėdyje praėjusią savaitę nevilkinti sprendimų, susijusių su poveikiu aplinkai, ir premjeras gana griežtai pasisakė, ar tai reiškia, kad yra kažkokia grėsmė, kad nespėsime iki 2025 metų pabaigos?

– Tokios grėsmės kol kas nematome, bet visoms susijusioms šalims duodame žinoti, kad grafikas tikrai intensyvus. Kuo anksčiau vienas kitą apie tai informuosime, tuo greičiau tai padarysime.

O tas pagreitinimas yra labiau žodžių žaismas, patikimumo didinimas, manau, čia yra svarbiausia. Praėjusią savaitę energetikos ministras sakė, kad jau kitais metais būsime pasiruošę sinchroniškai dirbti su Lenkija avariniu būdu. Tai čia irgi yra patikimumo didinimas, tai manau, kad žingsnis po žingsnio, didindami patikimumą, artėsime prie sinchronizacijos

– Kiek matote grėsmės, kad Rusija gali pirma atsijungti nuo mūsų? Tos kalbos kartas nuo karto iškyla. 

– Mums „Litgride“ šitas klausimas nėra toks netikėtas ta prasme, kad mes pasiruošę atsijungimui dėl kitų priežasčių – technologinių, gamtinių, gali praūžti uraganas, vėtra, įranga gali išeiti iš rikiuotės. Mes nuolat pasiruošę likviduoti avarijas. Sakykime, kai tu sėdi dispečerinėje prie pulto, valdai sistemą, tai ta priežastis, ar ji buvo politinė, ar tai buvo įrangos gedimas, ji tampa antraeilė, tau svarbiausia suvaldyti sistemą ir atstatyti jos normalų darbą.

Tas priežastis gal geopolitikos ekspertai galėtų paanalizuoti, įvertinti tikimybę. 

– O bendras Baltijos šalių bandymas dirbti „salos“ režimu, kada jūsų manymu, galėtų įvykti? Dabar 2023-2024 metai minimi.

– Teisingai, toks ir yra tikslas. 

– Ar jau su latviais ir estais sutarta data, ar dar ne?

– Yra iš principo sutartos sąlygos, kurioms esant būtų galima tai daryti. Reikia infrastruktūrinius projektus įgyvendinti, pasiruošti ir susiderinus pradėti daryti. Bet datos yra 2023-2024 metai. 

– Tai reiškia, kad iki to laiko nėra būtina to bandymo atlikti?

– Kadangi nepavyko izoliuoto Baltijos šalių bandymo atlikti pernai, mes darėm dalinį Lietuvos izoliuotą bandymą, kad paruoštume įrangą, ją ištestuotume. Čia kaip su tais kareiviais – jei gerai treniruojiesi, tai ir kritinėje situacijoje gali gerai elgtis. Taip ir mes pasidarėm įrangą, ištestavome, patobulinome tam tikrus techninius parametrus, vėl pabandėme. Tai toks nuolatinis tobulėjimo procesas, užtikrinant patikimumą.

– Kokį matote kitą „Litgrid“ vadovą?

– Žmogus, kuris būtų profesionalas, sugebėtų įkvėpti komandą ir būtų labai kantrus. Reikia labai daug kantrybės energetikos projektuose, nes jie labai ilgai trunka. Kartais ir dešimtmečius išsitęsia. 

– Kokio dydžio išeitinė kompensacija jums bus išmokėta?

– Visus mano darbo santykių klausimus reguliuoja valdyba, tai čia turbūt būtų klausimas jiems. Nenoriu už valdybą kalbėti.  

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 10 12 16:42
Spausdinti