Meniu
Prenumerata

sekmadienis, balandžio 11 d.


D. Trumpas – naujasis užsienio politikos chameleonas
Kotryna Tamkutė
Pasaulio žiniasklaida vertina D.Trumpo užsienio politikos pokyčius. ( Reuters nuotr.)

Viso pasaulio žiniasklaida, reaguodama į Donaldo Trumpo sprendimą surengti raketinius smūgius prie Sirijos režimą, vieningai sutaria: dabartinis JAV prezidentas tikrai moka stebinti.

Nėra jokios abejonės, kad Jungtinių Valstijų prezidentas D. Trumpas norėjo parodyti savo galią priimti griežtesnius sprendimus nei jo pirmtakai, rašoma „The Economist". Ilgą laiką priešinęsis bet kokiems kariniams veiksmams prieš Siriją, jis pasmerkė prezidento Basharo al Assado veiksmus. D.Trumpas pareiškė, kad JAV turi įsipareigojimą ginti ir imsis visų priemonių prieš grėsmes žmoniškumui. Ir tai buvo aiškiai matoma. Dar savaitės pradžioje Sirijos vadovui B.al Assadui priekaištavęs dėl „raudonųjų linijų“ peržengimo, šį rytą jis surengė raketų smūgius Šairato pajėgų bazei.

Pokyčiai per naktį

Britų apžvalgininkas Simon Jenkins „The Guardian“ teigia, jog šiandien D.Trumpas pasekė savo pirmtakų Ronaldo Reagano ir Georgo Busho pėdomis, kai iš izoliacinės politikos idėjų šalininko per vieną naktį tapo intervencionistinės politikos vykdytoju. Jo sprendimas, kaip pastebi „The Guardian“ apžvalgininkas, buvo nulemtas emocijų ir „gyvybiško nacionalinio saugumo intereso“, kuris, nors ir pateisinamas, išlieka „pasibaisėtinu pateisinimu užsienio politikos veiksmams“.

Politikos filosofija

Dienraštis „The Washington Post" rašo, kad JAV veiksmai Sirijoje kelia didžiulį iššūkį D.Trumpo užsienio reikalų politikos principams. Dar neišrinktas prezidentu D.Trumpas griežtai pasisakė prieš bet kokio pobūdžio karinę intervenciją ir aršiai kritikavo prezidentą Baracką Obamą ir kolegas respublikonus dėl polinkio kištis ne į savo reikalus. „Dabar susidaro įspūdis, jog cheminio ginklo atakos Sirijoje išbudino D.Trumpo kaip pasaulio lyderio moralinės atsakomybės jausmą. Žmogus, kuris praeityje aiškiai rodė savo abejingumą, dabar reagavo su natūraliu pasipiktinimu“, – teigia „The Washington Post". Tam pritaria ir „BBC News" apžvalgininkai. Jų nuomone, sprendimas paleisti raketas į Sirijos karinių pajėgų bazę žymi dramatišką D.Trumpo retorikos ir lūkesčių, kaip jis dorosis su užsienio politikos iššūkiais, pasikeitimą. „Politikas, kuris, kaip buvo manyta, laikėsi neoizoliacinės politikos, po kelių mėnesių prezidento poste Jungtinių Valstijų karines pajėgas kreipia tarptautinių normų laikymosi užtikrinimo link ir sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus“,– teigia „BBC News". Vis dėl to klausimas, ar jo politika nuo „Pirmiausia Amerika“ pasislinks link labiau tradicine laikomos užsienio politikos išlieka atviras.

Santykiai su Rusija

„The New York Times" rašo, jog D.Trumpas turi gerą, nors ir neužtikrintą progą pakeisti valstybės administracijos pozicijas karinių veiksmų užsienyje atžvilgiu ir performuluoti JAV valstybės sekretoriaus ir Rusijos prezidento susitikimo darbotvarkę. Prieš įvykius Sirijoje buvo tikimasi, kad tyrimai apie galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus ir kibernetines atakas bus pagrindinės susitikimo tarp Rexo Tillersono ir Vladimiro Putino temų. „Veiksmai Sirijoje suteikia galimybė D.Trumpo administracijai reikalauti, kad prezidentas V.Putinas padėtų pašalinti B.al Assadą. Priešingu atveju D.Tumpas gali išplėsti šiuo metu ribotą Amerikos karinę galią“,– teigiama straipsnyje. Prancūzų „Le Monde" teigimu, Vašingtonas rizikuoja ilgam atsisakyti bet kokių vilčių pagerinti santykius su Rusija. Tai aiškiai rodo Rusijos pareigūnų pranešimai, kuriuose prezidentas V.Putinas pareiškė, kad buvo įvykdytas „agresijos prieš suverenią valstybę“ aktas, o užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas smūgį Sirijai palygino su 2003 metų surengtu Irako puolimu. „Le Monde" neatmeta prielaidos, jog raketų į Siriją paleidimas gali būti ženklas Kinijai ir Šiaurės Korėjai susilaikyti nuo bet kokių karinę galią demonstruojančių veiksmų. „Belieka spėlioti, kaip šios šalys reaguos į Vašingtono įspėjimus“,– sakoma dienraštyje.

Tikslas – „Islamo valstybė“

Vis dėlto „The New York Times" pastebi, kad atakuodamas B.al Assado režimą D.Trumpas paneigia esminį savo tikslą regione – eliminuoti „Islamo valstybę“: „Jei Sirija žlunga, jos teritorija gali tapti tikru rojumi teroristams“. Tam pritaria ir vokiečių dienraštis „Spiegel", teigdamas, jog D.Trumpo politika Artimuosiuose Rytuose ne tik primena jo pirmtako veiksmus, bet ir dar blogesnė. Pasak leidinio, D.Trumpo tikslai regione prieštarauja vienas kitam, nėra paremti aiškia strategija ir logika. „Islamo valstybė“ turi būti nugalėta. Daugiau niekas negali būti paliesta,– ironizuoja „Spiegel“. – Sirija čia svarbi tik kaip teroristų okupuota teritorija“.

Siurprizas

Žurnalas „Politico“ teigia, jog tikriausiai niekas nesitikėjo tokio Jungtinių Valstijų prezidento ėjimo tarptautinėje arenoje. Ironiška tai, kad sprendimą smogti Sirijai paskatino cheminėmis dujomis apnuodytų sirų vaikų vaizdai. Juk pats prezidentas pateikė siūlymą šios šalies pabėgėlių neįleisti į šalį. „Bet šis žmogus nemėgsta būti nuspėjamas. 2013 metais jis teigė, jog jei kada atakuotų Siriją, „tai būtų siurprizas, o ne kvailio leptelėjimas žiniasklaidai“,– teigiama žurnale „Politico“.
2017 04 07 19:33
Spausdinti