Meniu
Prenumerata

penktadienis, sausio 22 d.


KANDIDATAI Į MINISTRUS
D. Kreivys prezidentui turėjo aiškintis dėl savo interesų
BNS
Fotobankas
D. Kreivys.

Seimo rinkimus laimėjusių konservatorių pretendentas į energetikos ministrus Dainius Kreivys prezidentui turėjo aiškintis, ar jam pavyks sėkmingai atskirti viešuosius ir privačius interesus, jeigu jis būtų paskirtas ministru. 

„Prezidentas pokalbio metu norėjo išgirsti ir kandidato nuomonę, ar visi jo turimi privatūs interesai leis jam visavertiškai dirbti ministru, tai reiškia, kad visais klausimais priimti sprendimus energetikos srityje“, – po susitikimo sakė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis. 

D. Kreivys po susitikimo su prezidentu sakė, kad energetikoje jis interesų neturi, todėl nusišalinti nuo sprendimų jam nereikės, nebent išimtiniais atvejais. Anot jo, pokalbis buvo išsamus ir dalykiškas. 

„Aš užtikrinau prezidentą, kad jau esu daugiau dešimtmetį politikoje, parlamente, interesų konfliktų derinimą ir prevenciją jau tikrai esu neblogai įvaldęs (...) O plačių interesų energetikos sektoriuje tikrai nėra. Nematau didesnio poreikio, tiktai išimtinais atvejais, kai reikės nusišalinti nuo sprendimų priėmimo“, – žurnalistams sakė D. Kreivys. 

Jis vėliau pridūrė, kad viena jo įmonių anksčiau yra įgyvendinusi saulės elektrinės projektą, tačiau dabar D. Kreivys teigė nematantis galimų interesų konfliktų.  

„Vienas turbūt yra senas projektas prieš dešimtmetį vykdytas. Įmonėse, kuriose turiu akcinijų ir esu, be to, mažesnysis akcininkas, jokių projektų nėra“, – sakė politikas.  

2013 metais skelbta, kad su D. Kreiviu susijusi statybų įmonė „Statybų gausa“ 2012 metais žengė į saulės energijos verslą ir pastatė šešias saulės jėgaines.

Ketvirtadienį paklaustas, ar atsisakys valdomų įmonių akcijų, D. Kreivys kartojo, kad sugebės išvengti interesų konflikto. 

„Mūsų šalies įstatymai tą leidžia ir aš galvoju, kad turint patirtį, kaip valdyti šituos konfliktus (...) bus galima tuos klausimus spręsti. Juo labiau, kad turbūt politikoje yra daug žmonių, kurie turi vienokių ar kitokių akcijų“, – kalbėjo pretendentas. 

Prezidento atstovo A. Bubnelio teigimu, susitikime buvo aptarti svarbiausi tikslai energetikos sektoriuje, visų pirma, sklandus sinchronizavimo projekto įgyvendinimas, Astravo atominės elektrinės (AE) elektros importo uždraudimas Europos Sąjungos lygiu, Žaliasis kursas. 

„Prezidento vertinimu, paskirtasis ministras turėtų užtikrinti energetikos krypčių strategijos tęstinumą, tai yra, tęsti proaktyvią atsinaujinančios energetikos plėtrą, skatinti inovacijų vystymą, energetikos sektoriaus modernizaciją, taip pat maksimizuoti jau turimos energetikos infrastruktūros naudojimą", – sakė A. Bubnelis. 

Prezidentūra teigia, kad būsimasis ministras turėtų imtis ir naujų darbų – parengti šilumos sektoriaus tolesnio vystymo strategiją, didesnį dėmesį skirti atliekų sektoriui. 

D. Kreivys teigė, kad jo prioritetai bus elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa ir kartu Astravo AE problematika, taip pat Žaliasis kursas ir „nuosava gamyba“, tai yra, vietinės elektros generacijos plėtra.  

Susitikime aptartas ir kadenciją baigiančio ministro Žygimanto Vaičiūno darbas. TS-LKD aršiai kritikavus jo metodiką neįsileisti Astravo AE elektros ir raginant jį nusišalinti nuo derybų šiuo klausimu, D. Kreivys sakė, kad tai iš esmės vienintelis priekaištas nueinančiam ministrui. 

„Tikrai vertinu ministro Ž. Vaičiūno darbą, jo indėlį vystant sinchronizacijos projektą, ieškant bendrų sprendimų su regioniniais partneriais, atsarginio prisijungimo prie Lenkijos galimybės įgyvendinimą. Tikrai daug projektų. (...). Taip, turbūt vienintelis nesutarimas, kurį turėjome, buvo metodologija dėl elektros pirkimo iš trečiųjų šalių“, – sakė D. Kreivys. 

„Iš principo vertinu ministerijos darbą gerai ir labai gerai, tačiau šitas nesutarimas galbūt yra nežymi ministro klaidelė“, – pridūrė pretendentas į ministrus. 

Politikas teigė, kad įgyvendinus strateginius valstybės projektus Energetikos ministerija galėtų būti sujungta su Susisiekimo ministerija. 

D. Kreivys iš ūkio ministro posto buvo priverstas pasitraukti 2011 metais, kuomet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, jog jis pažeidė įstatymus pasirašydamas įsakymą dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo mokyklų renovavimui, kai konkursų laimėtoja buvo pripažinta jo motinos valdoma statybų bendrovė.  

D. Kreivys tikino nežinojęs, kad viena konkurso laimėtojų yra jo mamos įmonė, be to, jis neturėjęs galimybės sprendimui daryti įtaką. 

Registrų centro duomenimis, D. Kreivys valdo 40 proc. bendrovės „Catus“ akcijų. 2018 metų veiklos ataskaitoje įmonė nurodo, kad jai priklauso antrinės įmonės „Makveža“ (65 proc.), „Statybų gausa“ (70 proc.) ir Specializuota komplektavimo valdyba (71 proc.). 2019 metų veiklos ataskaitos Registrų centrui „Catus“ nėra pateikusi.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 12 03 14:53
Spausdinti