Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 27 d.


INTERVIU
Buvęs Estijos kariuomenės vadas: kodėl Lietuva neaktyvina NATO 4-ojo straipsnio?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix
Riho Terras - dabar Europos Parlamento narys.

Europos Parlamento narys, buvęs Estijos kariuomenės vadas generolas Riho Terras nesupranta, kodėl Lietuva neaktyvina NATO 4-ojo straipsnio. Pasak jo, „Lietuva turi spausti NATO, kad sąjungininkai suprastų, jog tai problema“.

– Kodėl oficialūs ES pareigūnai vengia įvardyti tai, kas vyksta pasienyje su Baltarusija, „hibridine ataka“ ir vartoja tokius terminus kaip „migrantų instrumentalizacija“ ar „migrantų kaip ginklo naudojimas“? – Alfa.lt interviu paklausė R. Terraso.

– Bet aš nujaučiu, kad pati Lietuva apie tai nekalba taip pat.

– Na, ne, visuose pareiškimuose Lietuvos politikai mini „hibridinę ataką“.

– Galbūt, bet kodėl Lietuva neaktyvina NATO 4-ojo straipsnio? Jei tai grėsmė, kodėl nenori konsultacijų.

Tai nėra kažkas nauja, nėra kažkas išskirtinio. Turkija jau panaudojo tokią spaudimo priemonę prieš ES, Rusija pabėgėlius panaudojo prieš Norvegiją ir Suomiją. Migrantų panaudojimas – tai jau gerai žinoma hibridinė priemonė paveikti šalis, jų sprendimus.

Mėgstu cituoti Carlą von Clausewitzą (Prūzijos generolas ir karo teoretikas – IQ past.), kuris sakė: karas – tai politikos tęsinys kitomis priemonėmis. Taigi tai yra karas ir Rusija tuo naudojasi. Jei pažiūrėsite į rusų mentalitetą – jie yra karo būsenos su kaimynais. Jie augina kareivių kartą, kuriai skiepijama, kad jie yra apsupti priešų, kurie nori juos sunaikinti. Esą priešai atėmė iš jų Ukrainą, Baltijos šalis, o dabar atima ir Baltarusiją, todėl reikia gintis. Jie yra nuolatinėje karo būsenoje.

Mes kovai su pabėgėliais turime lėktuvnešius ir tankus. Mes siuntėme savo karinius laivus, fregatas kovoti su guminėmis valtimis, kuriose plaukė žmonės.

Kitas dalykas, kur rusai yra labai pasikaustę, – jie apibrėžia potencialių konfliktų regionus visame pasaulyje. Todėl nuolat pasiruošę įvairiems konfliktams ir nesvarbu kada jie įvyks – po dešimties ar penkerių metų. Taip jie žiūri į Baltijos šalis, taip jie žiūrėjo į Siriją. Būtent Sirijos konfliktui jie buvo geriausiai pasiruošę, nes buvo tam mentaliai pasirengę. Po Šaltojo karo Rusija neišsiuntė arabų šalių ir jų kalbų ekspertų į pensiją, kaip padarė JAV ir NATO su Rusijos specialistais.

Po Šaltojo karo migracijos spaudimas ypač išaugo – trečiojo pasaulio gyventojai tampa turtingesni iki tokio lygio, kad supranta, ką reiškia gyventi turtingoje šalyje. Jei nežinai, kad taip yra, tau ir nerūpi, bet jei supranti, kad kažkur yra geriau, tuomet dažnai pajudama ten.

O mes nesame tam pasiruošę. Mes kovai su pabėgėliais turime lėktuvnešius ir tankus. Mes siuntėme savo karinius laivus, fregatas kovoti su guminėmis valtimis, kuriose plaukė žmonės. Tai, kaip Antrojo pasaulinio karo metais britų armija buvo pasiruošusi ginti Singapūrą nuo puolimo iš jūros, bet japonai atvyko dviračiais sausuma ir jį užėmė. Taip vyksta ir dabar. Todėl mus reikia naujos strategijos. Ne Europai, o NATO būtina strategija, kaip tai padaryti.

Taigi mums reikia permąstyti viską. Mums reikia strategijos, kaip veikti, o nepalikti Lietuvos vienos, kaip yra dabar.

– Manote, kad Lietuva turėjo imtis precedento aktyvindama 4-ąjį NATO straipsnį dėl to?

– Lietuva turi spausti NATO, kad sąjungininkai suprastų, jog tai problema. Tai tokia pat problema Vokietijai kaip ir Lietuvai, nes, kaip matėme, daugumos pabėgėlių galutinis tikslas – Vokietija. Vokiečiai nemato, kad tai grėsmė jų visuomenei, bet tai išties yra grėsmė. Taigi mums reikia permąstyti viską. Mums reikia strategijos, kaip veikti, o nepalikti Lietuvos vienos, kaip yra dabar.

***

Lietuvos Vyriausybė rugpjūčio mėnesį svarstė galimą NATO 4-ojo straipsnio aktyvinimą dėl neteisėtų migrantų bangos, kurią sukėlė Aliaksandro Lukašenkos režimas. Tai ragino padaryti ir dalis ekspertų.

4-ame NATO sutarties straipsnyje teigiama, kad „šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu, bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“. Tačiau Vyriausybė apsisprendė nekelti šio klausimo į NATO darbotvarkę ir paprašė atsiųsti NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę, kuri pradėjo veiklą šį antradienį.

„NATO vadovaujamos kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komandos atvykimas – konkretus NATO paramos Lietuvai ženklas ir Aljanso solidarumo demonstravimas. Ekspertų komanda į Lietuvą atvyko Lietuvos Vyriausybės prašymu teikti Lietuvai paramos kovojant su hibridinėmis grėsmėmis. NATO ir toliau stebi situaciją prie Lietuvos sienos su Baltarusija, kuri, keldama migracijos iššūkius, daro spaudimą mūsų sąjungininkėms Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai“, – pranešime spaudai cituotas NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis ekspertų komandos vadovas Michaelis Ruhle.

„4-asis – tai aukščiausias konsultacijų lygmuo su atitinkamais sprendimais. Kol kas niekas nekalba apie 5-ąjį straipsnį, bet kaip ir sakiau, galimybė panaudoti 4-ąjį straipsnį išlieka. Čia yra rimtas politinis sprendimas“, – rugpjūtį portalui Alfa.lt teigė Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis, prieš tai paminėjęs, kad hibridinės grėsmės, hibridiniai veiksmai Aljanso yra traktuojami kaip ir kiti agresyvūs veiksmai, todėl atitinkamai gali būti aktyvinamas (jei iš tiesų situacija dramatiškai keičiasi – iškyla grėsmė teritoriniam vientisumui, suverenitetui) ir 5-asis straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad „šalys susitaria, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu“.

Per visą NATO istoriją nuo 1949 m. 4-asis sutarties straipsnis buvo aktyvintas tik keletą kartų. Keturis kartus to paprašė Turkija (2003 m. dėl Irako karo; 2012 m. birželį Sirijai numušus Turkijos karinį lėktuvą ir po spalį vykusių susirėmimų su Sirijos pajėgomis bei 2020 m. dėl karo veiksmų šiaurės vakarų Sirijoje). Pagal 4-ąjį straipsnį susitikimas įvyko ir Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos iniciatyvą 2014 m. kovą, po Krymo aneksijos, bet pats straipsnis nebuvo aktyvintas.

Aktyvinti šį straipsnį reikia, kai ta skausmo riba labai arti radikalaus skausmo. Darydamas per anksti ar pavėluotai, tinkamo atsako nepasieksi.

Gerai NATO koridorius žinantis asmuo portalui IQ pasakojo, kad, viena vertus, tai dar vienas posėdis, kita vertus, tai sukuria visiškai kitokią informacinę-politinę reikšmę.

„Jeigu šalis rengia tokį posėdį, jai jau labai labai labai skauda ir ji tikisi paramos, supratimo bei solidarumo. Bet tai negali daryti dažnai. Taip jau susiklostė istoriškai, kad konsultacijos pagal 4-ąjį straipsnį vyksta retai. Aktyvinti šį straipsnį reikia, kai ta skausmo riba labai arti radikalaus skausmo. Darydamas per anksti ar pavėluotai, tinkamo atsako nepasieksi“, – kalbėjo šaltinis.

Visą interviu su Europos Parlamento nariu, buvusiu Estijos kariuomenės vadu generolu Riho Terrasu skaitykite IQ žurnalo spalio numeryje.

2021 09 10 09:40
Spausdinti