Meniu
Prenumerata

sekmadienis, rugpjūčio 9 d.
Būsimų pensijų matematika: 2 + 0 + 0 = 0?
Gytis Kapsevičius
(BNS nuotr.)

Politikai vėl žada imtis privačių pensijų fondų reformos, nors tokios pastangos daliai piliečių vis vien neužtikrins sotesnės senatvės

Arba grįžti į „Sodrą“, arba papildomai prisidėti prie fonduose kaupiamos pensijos – tokį planą Lietuvos gyventojams ketina pasiūlyti Finansų ministerija. Tačiau ekspertai įspėja, kad to gali nepakakti bent šiek tiek solidesnėms išmokoms ateityje užtikrinti. Apie tai, kad bus peržiūrėta antrosios pakopos pensijų sistema, užsiminė premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės programą. Pertvarką ketinama pradėti 2018-aisiais. Papildomai lietuviai senatvei kaupia nuo 2004-ųjų. Nukreipti dalį lėšų iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus ryžosi 1,2 mln. gyventojų. Nuo 2014 m. galima papildomai į pensijų fondą pervesti 2 proc. savo pajamų ir dar gauti paskatinamąją valstybės paramą – 2 proc. vidutinio atlyginimo dydžio įmoką (vadinamasis 2 + 2 + 2 modelis). Pastaroji galimybė turėtų leisti kiek ramiau miegoti būsimiems pensininkams, tačiau ne visiems. Solidesnių išmokų gali tikėtis šiuo metu jauni, didesnes pajamas gaunantys asmenys, kurie į pensiją išeis po 30–40 metų. Jiems ir skiriamas fondų valdytojų dėmesys. Gaunantys mažas pajamas ar jau priartėję prie pensinio amžiaus sukaupti orią pensiją beveik nebeturi galimybių. „Jeigu gyventojui iki senatvės pensijos pradžios liko mažiau nei 10 metų, jam reikia visapusiškai įvertinti padėtį ir apsispręsti, ar verta toliau kaupti pensiją“, – pripažino Tadas Gudaitis, bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ direktorius, vienas Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos narių. Lietuvos banko tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad mažesnes arba vidutines pajamas gaunantiems 55 metų ir vyresniems asmenims rizikinga pradėti dalyvauti antrosios pakopos pensijų sistemoje.

Rezultatai nuvylė

Ekonomistas Romas Lazutka, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, įsitikinęs, kad kai kurie iš jau gavusių pensijas rezultatu turėjo nusivilti: „Aiškinama, kad kaupiant privačiai išsisprendžia pensijų problema, bet kaupiama dabartinių pensininkų ir paties žmogaus valstybinės pensijos sąskaita. Dalis neilgai kaupusiųjų jau išėjo į pensiją ir gavo gana menkas vienkartines 1,5–2 tūkst. eurų išmokas ir net nepasiekė anuiteto ribos.
“Dalis neilgai kaupusiųjų jau išėjo į pensiją ir gavo gana menkas vienkartines 1,5–2 tūkst. eurų išmokas.
Nuogąstaujama, kad ne ką daugiau sukaups ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, nors jiems iki pensijos dar toli. Privačią pensijos dalį lemia ne tik kaupimo laikotarpis, bet ir pervedamų įmokų dydis, pensijų fondo grąža. Jeigu rezultatai bus prasti arba užklups ekonomikos krizė, dalis piliečių gali išvis negauti privačios pensijos, o „Sodra“ jiems mokės sumažintą išmoką. Ateityje tokia padėtis gali sukelti nemenką visuomenės nepasitenkinimą. Jau dabar pensininkai prieštarauja, kad privatūs fondai finansuojami iš „mūsų visų“ „Sodros“, nors ši tebeskęsta skolose.

Per menkas indėlis

Planus keisti antrosios pakopos pensijų sistemą dabartiniai politikai grindžia grėsme, kad valstybę po kelių dešimtmečių užgrius papildoma socialinė našta. Finansų ministras Vilius Šapoka skaičiuoja, jog kaupdami papildomą pensiją nuosavų lėšų neprideda net 400 tūkst. šalies piliečių, todėl jiems bus siūloma apsispręsti: arba prisidėti prie pensijų kaupimo papildomai, arba grįžti į „Sodrą“. „Tokių gyventojų lėšos būtų grąžintos į Valstybinį socialinio draudimo fondą, o ateityje jiems apskaičiuota senatvės pensija turėtų būti tokia, lyg jie nebūtų kaupę įmokų privačiuose fonduose“, – dėstė finansų ministras. Dabartinė valdžia linkusi peržiūrėti ir 2 + 2 + 2 modelį. Svarstoma, kad labiau galėtų prisidėti ir patys gyventojai, ir darbdaviai. Kol kas tai – preliminarūs siūlymai, ir Vyriausybei teks detaliai apskaičiuoti, kokį planą pasiūlyti piliečiams, kad jie senatvėje galėtų būti sukaupę bent šiek tiek solidesnes išmokas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas įsitikinęs, jog problema identifikuota teisingai, bet sprendimas turėtų būti kitoks: „Kad fonduose apskritai būtų įmanoma nors kiek nors sukaupti, o ne tik „pasižaisti“, „Sodros“ dalis turėtų būti didesnė nei 2 proc. Iš pat pradžių buvo numatyta didinti šią dalį, bet dabar finansų ministras kalba, kad reikia įvertinti „Sodros“ galimybes. Tai neteisinga. Leiskime kaupti pensijai ir tiems žmonėms, kurie galbūt neturi lėšų prisidėti patys.“ Kaip akcentavo Virgilijus Mirkės, bendrovės „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius, viešojoje erdvėje vystančios diskusijos mažina bendrą gyventojų pasitikėjimą pensijų sistema ir jų norą gilintis į pensijų kaupimo detales, todėl labai svarbu, kad diskusijos vestų prie ilgalaikių sprendimų.

Trūksta milijardų

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimais, oriai gyventi pensijoje žmogui reikia vidutiniškai 70 proc. buvusių pajamų. Tokia riba daugeliui mūsų tautiečių gali būti sunkiai pasiekiama. „Aviva“ grupės ir „Deloitte“ atliktas tarptautinis pensijų stygiaus tyrimas atskleidė, kad dėl emigracijos, ilgesnės gyvenimo trukmės, nepakankamų viešųjų finansų Lietuvos žmonių pajamos senatvėje po 30 metų tesieks trečdalį buvusių. Skaičiuojama, kad per artimiausius 40 metų, iki 2057-ųjų, į pensiją išeis 1,4 mln. žmonių, o kad jie gyventų visavertiškai, turėtų kasmet atsidėti 5,4 mlrd. eurų. Šiuo metu didžiausią buvusio atlyginimo dalį gauna Lenkijos (54 proc.) ir Prancūzijos (53 proc.) pensininkai, o Lietuvos – vieną mažiausių, 41 proc. Šis rodiklis per artimiausius tris dešimtmečius mažės daugumoje Europos valstybių: Lenkijoje – iki 37 proc., Lietuvoje – iki 32 proc., Ispanijoje – nuo 48 iki 29 proc., Jungtinėje Karalystėje – nuo 39 iki 31 proc.
Per artimiausius 40 metų visai Europai kasmet reikėtų sutaupyti 2 trln. eurų, kad į pensiją išeinantys gyventojai nejaustų pensijų stygiaus.
Tyrimas rodo, kad per artimiausius 40 metų visai Europai kasmet reikėtų sutaupyti 2 trln. eurų, kad į pensiją išeinantys gyventojai nejaustų pensijų stygiaus. Ši suma sudaro 13 proc. viso regiono BVP. Lietuvoje pensijų stygius – 5,4 mlrd. eurų – taip pat siekia 13 proc. šalies BVP. Skaudžiausius padarinius pajus Ispanija, kur išmokų stygius yra 17 proc. BVP, arba visos šios šalies išlaidos sveikatos apsaugai ir pensijoms.

Jaunimas turi vilties?

Susidūrusios su pensijų stygiaus problemomis, valstybės tradiciškai suskumba pavėlinti pensinį amžių ir pagal išgales didinti išmokas. Tačiau tokių pastangų nebepakanka, juolab kad jos sukelia papildomų iššūkių. Vienas jų – senjorams dirbant ilgiau, sunkiau įsidarbinti jauniems specialistams. Be to, didesnės pensijos kai kurioms valstybėms taps sunkiai pakeliama finansine našta. Tad gyventojai jau seniai pratinami prie minties, kad pensija turi rūpintis patys ir apie ją pradėti galvoti kuo anksčiau. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė sakė, kad vidutinį šalies atlyginimą gaunančiam 30-mečiui, jau kaupiančiam pensijai antrosios pakopos fonduose, kiekvieną mėnesį užtektų papildomai taupyti po 25 eurus, kad pensijoje jo pajamos siektų 70 proc. buvusio uždarbio. Jeigu tokį tikslą išsikeltų 50-metis asmuo, jam reikėtų atsidėti gerokai daugiau – apie 160 eurų. Ilgėjant gyvenimo trukmei, pensijoje praleistų metų prognozė per pastaruosius šešerius metus taip pat išaugo nuo 15 iki 20 metų. Tai reiškia, kad išeinantiems į pensiją reikės turėti ir didesnę sukauptą pinigų sumą.
2017 06 06 14:05
Spausdinti