Meniu
Prenumerata

penktadienis, balandžio 19 d.


PREZIDENTAS VIS DĖLTO TIKISI NORMALAUS BENDRAVIMO SU PEKINU
Apie Kinijos spaudimą Lietuvai jau žino visa ES, bet EVT išvadose to nėra atnaujinta
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
ES Taryba
Gitanas Nausėda su Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Šiomis dienomis teko girdėti tokį juokelį: Lietuva – drąsi šalis, gali ir Kiniją užkariauti, bet ką tada teks daryti su 1,5 mlrd. kinų? Ne šį, bet vis tiek su Kinija susijusį klausimą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė per ketvirtadienio Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį Briuselyje.

Anot G. Nausėdos, apie tai kalbėta dar ketvirtadienio ryte per susitikimą su Baltijos ir Šiaurės šalių bei Airijos lyderiais.

Kai kurie kolegos jau žino ir iš savo kompanijų patirties kitose valstybėse, kad mėginama tą ranką tiesti netgi toliau trukdant jau mūsų įmonių verslo santykiams su kitomis ES įmonėmis ir tai nėra priimtina.

„Tikrai kolegos minėjo tą faktą ir aš jo negaliu neigti, kad Lietuva yra suvereni valstybė ir turi teisę nustatyti ir įtvirtinti tokius santykius, kokius ji nori įtvirtinti. Taigi Taivano atžvilgiu mes elgiamės, kaip suvereni valstybė, kuri lygiai taip pat gerbia vieningos Kinijos principą. Bėda ta, kad Kinija traktuoja šį mūsų sprendimą, kaip savotišką jos teritorijos vientisumo kvestionavimą, kas nėra tiesa ir mes daug kartų paneigėme“, – į IQ klausimą, susitikęs su Briuselyje dirbančiais Lietuvos žurnalistais atsakė prezidentas.

Jis pridūrė, kad Kinijos temą jis iškėlė ir per visų ES šalių lyderių susitikimą:

„Išsamiai pristačiau su kokiais sunkumais mes pastaruoju metu susiduriame ne tik diplomatinėje srityje, bet ir verslo pasaulyje, verslo santykiuose. Kai kurie kolegos jau žino ir iš savo kompanijų patirties kitose valstybėse, kad mėginama tą ranką tiesti netgi toliau trukdant jau mūsų įmonių verslo santykiams su kitomis ES įmonėmis ir tai nėra priimtina.“

Pasak G. Nausėdos, Europos Komisija labai padeda Lietuvai šiuo klausimu, o Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo tą paramą tęsti ir intensyvinti.

„Na, o EVT prezidentas Charles’is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė turėtų dar tai viešai komunikuoti pasibaigus EVT posėdžiui. Taigi tikiuosi, kad grįšime prie normalaus, organizuoto bendravimo ir neisime tuo ultimatumų keliu, kuriuo šiuo metu eina Kinija“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat atmetė kai kur Vakarų spaudoje pasirodžiusius kaltinimus, kad Lietuva, nesikonsultavusi su ES partneriais įsivėlė į nelygiavertes diplomatines peštynes su Kinija, o dabar šaukiasi jų pagalbos.

Dar kartą kartoju, kad įkurta Taivano atstovybė nėra diplomatinė atstovybė ir tai nereiškia Taivano diplomatinio pripažinimo.

„Mes darome tai, ką daro kitos valstybės, – apie Taivano (taivaniečių) atstovybės atidarymą Vilniuje kalbėjo prezidentas. – Lietuva turi teisę užmegzti ir puoselėti ekonominius, kultūrinius santykius su tais regionais, su kuriais nori juos puoselėti. Dar kartą kartoju, kad įkurta Taivano atstovybė nėra diplomatinė atstovybė ir tai nereiškia Taivano diplomatinio pripažinimo.“

IQ žiniomis Lietuvos diplomatija siekė, kad EVT išvadose būtų paminėta Kinijos vykdomas puolimas prieš Lietuvą ir išreikštas solidarumas su Vilniumi. Vis dėlto galutinėse ES lyderių susitikimo išvadose Kinija ir Lietuva nėra minimos.

„Lietuvos prezidentas supažindino su situacija, trintimi su Kinija ir mes išreiškėme solidarumą su šalimis narėmis, konkrečiai – Lietuva, kurios kenčia nuo Kinijos spaudimo“, – po EVT pareiškė Ch. Michelis.

Lietuvos ir Kinijos santykiai ypač pablogėjo, kai Lietuva pranešė atidaranti Taivano atstovybę Vilniuje, kuri duris atvėrė lapkričio antroje pusėje. Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje bei pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį. Be to, Pekinas ėmė grasinti įvairiausiomis sankcijomis. Jau tuomet Lietuva kreipėsi ES palaikymo ir Briuselis dar kartą deklaravo, kad laikosi vienos Kinijos politikos (Pekinas Lietuvos sprendimą atidaryti Taivano (taivaniečių) atstovybę interpretuoja kaip šio principo pažeidimą), bet pabrėžė, kad tiek ES, tiek šalys narės atskirai turi teisę plėtoti santykius su Taivanu.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos verslas skundžiasi, kad susiduria su ypatingai šiurkščiu Kinijos spaudimu: muitinėje stringa lietuviškos prekės, valstybinis Kinijos paštas nepriima siuntinių į Lietuvą ir net pranešama, kad kinai reikalauja iš kitų šalių įmonių, jog jie nutrauktų visus ryšius su Lietuva. Vilnius jau pasiskundė Europos Komisijai dėl „neskelbiamų“ Kinijos ekonominių sankcijų. Šiuo metu Briuselis bando išsiaiškinti padėti bei kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl galimų pažeidimų.

Kol kas didelių rezultatų nėra, nes esą net ES neturi rimtų isntrumentų, kaip paspausti Pekiną.

Šią savaitę pranešta, kad Kinija pasiūlė Lietuvos ambasadą Pekine pavadinti Reikalų patikėtinio biuru. Reaguodama į tai, Lietuva konsultacijoms atšaukė ambasados laikinąją reikalų patikėtinę Audrą Čiapienę. Kadangi pavaduojančio diplomato nebėra, Lietuvos ambasada laikinai tęs darbą nuotoliniu būdu ir lauks, kol Pekinas pratęs diplomatų akreditacijų galiojimą.

2021 12 16 21:15
Spausdinti