Meniu
Prenumerata
trečiadienis, vasario 19 d.
A.Lukašenkos kaltinimai Lietuvai – tarsi dūmų uždanga
BNS
(Reuters nuotr.)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškimais apie Lietuvoje ar Lenkijoje esą parengtus ginkluotus kovotojus siekia įspėti būsimų protestų dalyvius ir pateisinti galimas represijas prieš juos baltarusių akyse.

„Sakyčiau, jie baiminasi galimo protestų augimo, jų masiškumo, svarbiausia, ko jie šiandien siekia – užkirsti kelią tam masiškumui, vadinasi, nori veikti pakankamai šiurkščiai slopindami protestus, įskaitant ir jėgos panaudojimą“, – BNS sakė Baltarusijoje įsikūrusio Europos transformacijos centro vadovas Andrejus Jegorovas. Jo teigimu, protestai yra susiję su ekonominiais, ne politiniais reikalavimais, ir fizinė jėga, jei to prireiks, bus panaudota būtent prieš paprastus protestuotojus, ne tik opozicijos atstovus. „Jie (Baltarusijos valdžia – BNS) nori paaiškinti, kad tai yra ne vidiniai protestai, organizuoti pačioje Baltarusijoje, o yra inspiruoti iš išorės, kaip situacijos destabilizavimas šalyje siekiant Maidano, karo ar dar ko nors blogo. Ir tai gyventojų akyse pateisina galimą brutalios jėgos naudojimą“, – svarstė politologas. Jis teigė, kad A.Lukašenkos žodžiuose apie Lietuvoje ar Lenkijoje neva parengtus keliasdešimt ginkluotų kovotojų „nėra nė krislo tiesos“ ir tai, kartu su protestais, yra ženklas Vakarams keisti savo santykių su Baltarusija atnaujinimo politiką. „Ir anksčiau mes matėme tokių propagandinių pareiškimų, kada 2006 metais televizija rodė net tokį „kovinį filmą“, kad protestuotojai neva norėjo mėtytis nunuodytomis žiurkėmis, rado butelių su padegamuoju skysčiu, nors buteliai buvo plastikiniai ir panašiai. Mes tai jau matėme, tad čia nieko naujo. Rimtai į tai reaguoti neįmanoma. Svarbiausia, ką reikėtų turėti omenyje Vakarų valstybėms, yra tai, kad reikėtų peržiūrėti savo požiūrį į Baltarusiją, tą romantizuotą žvilgsnį į bendradarbiavimą, kuris susiklostė per pastaruosius metus. Nes ilgą laiką, nuo santykių atnaujinimo politikos pradžios, praktiškai nuo 2014-ųjų, ypač po įvykių Ukrainoje, Baltarusijai už jos kaip ir neutralią poziciją Vakarai ėmė atleisti už žmogaus teisių pažeidimus, ėmė priimti šį režimą tokį, koks jis yra, nors jis visiškai nepasikeitė“, – kalbėjo ekspertas. Jis prognozavo, kad ir toliau bus naudojama jėga prieš protestuotojus, jie bus sulaikomi, tačiau abejojo, ar valdžia ryšis kelti baudžiamąsias bylas sulaikytiesiems, nes tai reikštų naujus politinius kalinius. Jų režimui, ypač santykiuose su Vakarais, anot politologo, šiuo metu visiškai nereikia. A.Jegorovo teigimu, kovo 25-ąją, kai Baltarusijoje minima neoficiali Laisvės diena, Minske planuojamas didelis protestas, galintis sutraukti ir dešimtis tūkstančių žmonių. Jam leidimas dar nėra išduotas. A.Jegorovas sako, kad valdžia tam intensyviai rengiasi „keldama isteriją žiniasklaidoje dėl tariamų ginkluotų kovotojų“. Jis svarsto, kad pavasarį prasidėję protestai gali vykti ir vasarą, ir persikelti net į rudenį, „jei Vyriausybė nesiims aktyvių socialinės politikos priemonių“. Kartu jis pabrėžė, kad baltarusiams šiuo metu svarbios ne politinės permainos, o ekonominės politikos pasikeitimai, todėl opozicijos keliami politiniai klausimai turi gana nedidelės reikšmės protestams. „Protestai turi ekonominį pobūdį, t.y. vyksta dėl užsitęsusios ekonominės krizės, krintančio gyvenimo lygio, dėl socialinio spaudimo, kuris ir iškyla į paviršių per šiuos masinius protestus. „Veltėdžių“ mokestis, kuris išprovokavo šias akcijas, yra pasekmė, bet ne priežastis. Net jei dekretas bus atšauktas, jis nenuslopins protestų bangos (...). Žmonės į protestus renkasi atsakydami į opozicijos kvietimą, bet ne dėl to, kad juos kviečia opozicijos lyderiai, nekelia politinių reikalavimų ir protestuoja ne palaikydami opoziciją, bet vedini kovos už savo ekonomines teises“, – aiškino politologas. Jo teigimu, opozicija, nepaisant bendrų interesų, ir toliau lieka susiskaldžiusi į du esminius blokus – Nacionalinį baltarusių kongresą bei centro dešinės koaliciją, kurią sudaro krikščionys demokratai bei judėjimas „Už laisvę“, kitos partijos. Dalis opozicijos protestuose nedalyvauja.

Du zuikiai vienu šūviu

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis sutinka su kolega sakydamas, kad A.Lukašenka savo pareiškimais nušauna du zuikius: įspėja kovo 25-osios ir vėlesnių akcijų dalyvius apie būsimą valdžios reakciją bei sudeda saugiklius pateisinti galimai agresijai prieš protestuotojus. „Susireikšminti Lietuvai čia nematau prasmės – esame geografiškai patogi kaimynė, kurių sostines skiria mažiau nei 200 kilometrų. Tiesa, čia įsikūręs Europos humanitarinis universitetas, yra Baltarusijos žmogaus teisių namai, dėl saugumo sumetimų Vilniuje vyksta ne vienas renginys apie situaciją Baltarusijoje. Kaimyninėje Lenkijoje štai yra vienintelė nepriklausoma televizija „Belsat“. Maža to, tiek Lenkija, tiek Lietuva yra gana aktyvios Briuselyje Baltarusijos klausimais, tad iš dalies tai paaiškina, kodėl A.Lukašenka „kabinasi“ prie mūsų“, – teigia V.Jurkonis. Anot jo, anksčiau būta epizodų, kai A.Lukašenkai kliūdavo švedų ar vokiečių diplomatai, Baltarusijos prezidentas savo retorikos puolimo taikinius renkasi pagal tai, kas tuomet naudinga.

Diktatoriaus sapnas

A.Lukašenka antradienį pareiškė, kad Lietuvoje galėjo būti rengiami kovotojai, organizavę provokacijas jo šalyje. A.Lukašenkos teigimu, dėl ginkluotų provokacijų rengimo sulaikyta kelios dešimtys asmenų. „Stovyklos buvo įrengtos Ukrainoje ir, regis, Lietuvoje ar Lenkijoje. Negaliu tvirtai pasakyti – kažkur ten. Pinigai keliavo per Lenkiją ir Lietuvą“, – Mogiliove pareiškė A.Lukašenka, jį citavo valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Pastaruoju metu Baltarusijoje vyksta vieni masiškiausių protestų šalies istorijoje, kuriuos išprovokavo prieštaringai vertinamas „veltėdžių mokestis“, kurį prezidentas įvedė neturintiems nuolatinio darbo asmenims. Po protestų sulaikyti keli šimtai asmenų, praėjusią savaitę pradėta byla dėl 50-ies žmonių, prieš tai nuteisti 43 ankstesniuose protestuose dalyvavę asmenys, jiems skirtos kelių parų arešto bausmės. Tarp nubaustųjų buvo keturi žinomi opozicijos lyderiai. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
2017 03 21 19:21
Spausdinti