Meniu
Prenumerata

šeštadienis, spalio 31 d.
TYRIMAS
50–56 metų moteris – ekonomiškai labiausiai pažeidžiama amžiaus grupė
BNS

Moterims Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirbant mažiau nei vyrams, mokslininkai pastebi, jog 50–56 metų moteris – labiausiai pažeidžiama ir ekonomiškai nesaugi amžiaus grupė.

Mykolo Romerio Universiteto (MRU) mokslininkų dvejus metus atliktas tyrimas parodė, jog vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30–39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje. Moterys karjeros viršūnę dažniausiai pasiekia būdamos 40–49 metų – šiuo laikotarpiu vidutinis jų darbo užmokestis kai kuriais atvejais netgi lenkia vyrų. Peržengus penktą dešimtį, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai vėl didėja. 

„Yra didelė diskriminacija pagal amžių, ypač priešpensijinio ir pensijinio amžiaus moterų. Dažnai pas mus 45 metų moteris, jei ji praranda darbą, ji labai sunkiai susiranda kitą darbą“, – tyrimo pristatyme sakė MRU gyvenimo kokybės laboratorijos vadovė Ona Gražina Rakauskienė.

Pasak jos, reikia atkreipti dėmesį į neišnaudotą vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų profesinį potencialą ir jų diskriminacijos mažinimą. „Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių profesinis potencialas yra didžiulis, neišnaudotas šalies ekonomikos resursas, ypač kasmet didėjančių emigracijos iš šalies srautų kontekste, yra tikslinga jį efektyviai panaudoti“, – teigė O. Rakauskienė.

Mokslininkės teigimu, 50–56 metų moterys yra labiausiai pažeidžiamos ir ekonomiškai nesaugios, tačiau tokio amžiaus moterys, įgijusios ilgametę patirtį, žinias, pasižymi aukštu profesionalumo lygiu. Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2017 metais siekė 14,2 proc., o 2019 metais – 12,4 procento. 

MRU Lyčių ekonomikos laboratorijos vadovė Eglė Krinickienė pabrėžė, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkiai ilgainiui veda prie pensijų atotrūkio, o tai lemia ir skurdą senatvėje. Jos teigimu, atlyginimų atotrūkį lemia ir tai, jog moterys dažniausiai turi dvigubą užimtumą – darbe ir namie. Užsiimant namų ruoša, vaikų auklėjimų bei turint daugybę kitų įsipareigojimų, moteriai sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje.

Be to, atotrūkį lemia ir skirtingas moterų ir vyrų užimtumo ir nedarbo lygis. Lietuvoje yra mažiausias užimtumo atotrūkis iš visų Europos Sąjungos valstybių, 2019 metais jis sudarė tik 1,6 proc., kai ES vidurkis – 11,4 procento. Mokslininkių teigimu, viena vertus, Lietuvos moterys dirba „petys į petį“ su vyrais, jų užimtumo lygis beveik vienodas, kita vertus, atsižvelgiant į papildomą moterų krūvį buityje, Lietuvos moterims tenka perteklinis darbas.

Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje yra itin didelis išsilavinusių moterų nedarbas, yra ryškus pasiskirstymas į vyriškas ir moteriškas profesijas. Be to, stiprėja tendencija, kad moterys vis dažniau renkasi darbus, neatitinkančius jų kvalifikacijos ir išsilavinimo. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 09 24 13:47
Spausdinti