Meniu
Prenumerata

šeštadienis, sausio 16 d.


FINANSAI
2021 metų biudžetą pasirašęs G. Nausėda: laikinos pagalbos priemonės negali tapti nuolatinėmis išlaidomis
BNS
LR Prezidentūra/Robertas Dačkus
Gitanas Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Seimo priimtą 2021 metų biudžetą, jame numatomas 7 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad biudžete numatytos papildomos išlaidos padės sveikatos sistemai, gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius, tačiau ateityje bus būtina mažinti deficitą. „Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus. Stiprios prieškrizinės pozicijos dabar leidžia padėti šalies sveikatos sistemai, šalies gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius. Tačiau kitų metų 7 proc. BVP lygio biudžeto deficitas turi būti trumpalaikis reiškinys – laikinos pagalbos priemonės negali tapti nuolatinėmis išlaidomis“, – pranešime spaudai teigė prezidentas.

Prezidentūros pranešime nurodoma, kad bendras pagalbos paketas dėl koronaviruso pandemijos sudaro daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Lėšos bus skirtos verslo subsidijoms prastovų metu, savarankiškai dirbantiesiems, ieškantiesiems darbo, ligos (nedarbingumo) išmokoms, finansinei pagalbai įmonėms, gydymo ir medicinos įrangai, medikų algoms ir institucijoms, dalyvaujančioms kovojant su pandemija.

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad biudžetas leis didinti pensijas – vidutinė senjorų senatvės pensija kitąmet augs nuo 377 iki 415 eurų. „Apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kokia yra jos senjorų padėtis. Kitais metais pensijos augs dešimtadaliu, o skurdo lygis senjorų grupėje, remiantis prognozėmis, sumažės beveik penktadaliu. Išlaikę tokį tempą ir teisingus prioritetus, po kelerių metų galime tikėtis proveržio užtikrinant orią šalies piliečių senatvę“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda teigiamu pokyčiu pavadino ir kitais metais didėsiančius vaiko pinigus. Jis atkreipė dėmesį, jog 2021 metų biudžete numatyta, kad savivaldybių biudžetų pajamos kartu su valstybės biudžeto dotacijomis augs beveik 11 procentų. Be to, savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 58 mln. eurų.

Vis dėlto, pasak prezidento, savivaldybių galimybės investuoti ir kurti pažangesnius išmanius regionus ir toliau susidurs su iššūkiais, todėl reikės toliau ieškoti sprendimų dėl didesnių investicijų šalies regionuose galimybių.

„Svarbų vaidmenį atliks ES Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas, siūlantis unikalią galimybę pakelti visą šalį į aukštesnį kokybinį lygmenį. Tačiau kartu tai reiškia, kad atsakingo investavimo procesui būtina pasiruošti per įmanomai trumpiausią laikotarpį“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

G. Nausėda sakė teigiamai vertinantis tai, kad pandeminiame biudžete išlieka tvirtas dėmesys nacionaliniam saugumui. Numatyta, kad išlaidos gynybai sieks ne mažiau 2,03 proc. BVP su galimybe padidinti iki 2,05 proc. BVP. „Siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų šalies piliečiams, taip pat pažangos švietime ir moksle, itin aktualus išlieka vienas iš esminių prezidento įvardytų Gerovės Lietuvos vizijos strateginių tikslų – padidinti viešųjų išteklių apimtį iki 35 proc. BVP lygio. Tam pirmiausia reikia efektyviau išnaudoti šešėlinės ekonomikos mažinimo instrumentus ir siekti didesnio šalies mokesčių sistemos teisingumo“, – rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.

Seimas 2021 metų valstybės biudžetą priėmė prieš savaitę. Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto, jį daugiausia lėmė papildomos išlaidos koronaviruso pandemijai suvaldyti.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pakoreguotas biudžeto projektas skaidriau atspindi tikrąją situaciją, biudžeto skylės didinimas yra trumpalaikis ir neišvengiamas. Opozicija sako, kad deficitas didinamas nepagrįstai, spartus skolos augimas ilgainiui gali branginti valstybės skolinimąsi, o planai peržiūrėti ekonomikos skatinimo priemonių planą gali sukliudyti pasinaudoti ES investicijų fondu.

Priimant biudžetą prieštaringų vertinimų sulaukė parlamentarų sprendimas prieš Vyriausybės valią pusantro milijono eurų padidinti Seimo kanceliarijos biudžetą.

Teisingas kelias

2021 metų biudžete numatomas 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios deficitas yra būtinas kovojant su koronaviruso pandemija ir jos pasekmėmis gyventojams ir verslui, tačiau jau kitąmet būtina ieškoti sprendimų deficito ir skolos mažinimui ateityje, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas.

„Tą galima padaryti dviem būdais – užtikrinti, kad vienkartinės išlaidos, kurios numatytos kitais metais, nepersikeltų į 2022 metus ir netaptų nuolatinėmis. Dar svarbiau yra nuosekliai didinti valstybės pajamas ir tai galima padaryti mažinant šešėlį, taikant įvairius skaitmeninius sprendimus, kurie pasiteisino kitose valstybėse, taip pat didinti mokestinės sistemos teisingumą, mažinti nepagrįstų išimčių skaičių“, – antradienį žurnalistams sakė Simonas Krėpšta.

Jis pabrėžė, kad tai būtina siekiant prezidento užbrėžto strateginio tikslo, kad viešųjų finansų apimtis ir mokestinės pajamos augtų ir pasiektų 35 proc. šalies BVP. „Tam tikslui pasiekti kitais metais teks imtis šešėlio mažinimo priemonių ir mokesčio teisingumo didinimo (...) Vienas iš pavyzdžių, kuris šiuo metu jau yra svarstomas Seime, įstatymų pakeitimai jau yra pateikti ir, prezidento nuomone, neturėtų būti delsiama juos priimti, yra vadinamoji statybininko ID sistema, kuri padėtų skaitmenizuoti statybų verslą ir taip jį smarkiai skaidrinti, nes šiame sektoriuje vis dar turime nemenką šešėlio dalį“, – aiškino S. Krėpšta.

Jo teigimu, pastaruosius kelerius metus buvęs viešųjų finansų perteklius iš esmės leido kitiems metas suformuoti didelį pagalbos paketą, skirtą trims pagrindinėms sritims – sveikatos sistemai, paremti gyventojus bei verslą ir mažinti senjorų skurdą. 

Jis pabrėžė, kad vien tik sveikatos apsaugai kitąmet skiriama beveik 400 mln. eurų daugiau nei šiemet, pensijų finansavimas auga 350 mln. eurų ir tai leis vidutinę pensiją padidinti apie 40 eurų. „Šiuolaikinė fiskalinė politika numato, kad krizės akivaizdoje yra būtina didinti valstybės išlaidas, būtina siekti, kad ekonomikos augimas, žmonių pajamos nekristų ir atsistatytų kaip galima greičiau į prieškrizinį lygį. Čia yra pagrindinis tikslas, išsaugoti žmonių pajamas, išsaugoti darbo vietas, išsaugoti verslo ir ekonomikos gyvybingumą“, – tvirtino S. Krėpšta.

Pasak jo, skolos augimas ir deficitas yra šalutiniai efektai, su jais ateityje reikės tvarkytis. „Tačiau negalima koncentruotis į skolos ar deficito dydį, visų pirma reikia koncentruotis į ekonomikos gyvybingumą ir žmonių pajamas. Tai yra teisingas kelias, tai daro iš esmės visos valstybės ir tai efektyviausias būdas tvarkytis su ekonomikos sunkmečiu“,  sakė S. Krėpšta.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 12 29 10:52
Spausdinti