Meniu
Prenumerata

šeštadienis, rugsėjo 19 d.
KOMENTARAS
Kas yra H ir ar jam priklauso ateitis?
Marius Vaščega

Europa vis labiau orientuojasi į kovą su klimato kaita, aplinkos apsaugą ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Nenuostabu, juk artėjame prie ribos, už kurios – nenuspėjamas klimatas, neatkuriamai užteršta gamta, tirpstantys ledynai, iškastinių išteklių trūkumas. Tad turime galvoti apie savo pasirinkimus. Jie priimami ne tik kiekvieno mūsų kasdienybėje, bet ir valstybių lygiu.

Dar ankstyvą pavasarį komisaro Virginijaus Sinkevičiaus inicijuotas ir Europos Komisijos pristatytas antrasis žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kurio tikslas – kuo ilgiau išlaikyti išteklius ir jų vertę ekonomikoje, kuo labiau sumažinti atliekų kiekį ir išteklių, ypač neatsinaujinančių, naudojimą.

Vis aktyviau ieškodama galimybių, kaip panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius mūsų kasdienybėje ir taip išstumti iš rinkos planetą teršiančią energiją, liepą Europos Komisija priėmė naują vandenilio strategiją.

Vandenilis – cheminis elementas, periodinėje elementų lentelėje žymimas H. Tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas Visatoje. Susidomėjimas vandeniliu kaip energijos šaltiniu kilo gan seniai, atsiradus pirmiesiems oro balionams. Vėliau jis buvo plačiai naudojamas kaip raketų kuras kosmoso pramonėje ir ne tik. Tiesa, kosminių technologijų kainos taip pat kosminės. Tad XX a. vandenilis buvo laikomas ateities energijos šaltiniu, nes tuo metu gaminti ir naudoti vandenilį plačiau buvo tiesiog per brangu. Kai 1966 m. „General Motors“ sukūrė pirmąjį vandeniliu varomą elektromobilį, tapo aišku, kad tai technologija, pristatyta anksčiau, negu visuomenė tam buvo pasirengusi.

2020 08 05 20:34
Spausdinti