Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyviai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) šeštadienį ruošiantis savo lyderio rinkimams, kai didžiausią Europos ekonomiką toliau krečia koronaviruso pandemija.
Balsavimo išvakarėse veteranė kanclerė paragino savo partiją išlaikyti centristinį kursą ir užsiminė, kad jai priimtiniausias būtų nuosaikių pažiūrų kandidatas, galintis suvienyti CDU.
Dėl partijos pirmininko posto varžosi trys vyrai: Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas, senas A. Merkel varžovas Friedrichas Merzas ir užsienio reikalų ekspertas Norbertas Roettgenas.
Per rinkimų kampaniją F. Merzas žadėjo pakreipti partiją labiau į dešinę. Savo straipsnyje, paskelbtame savaitraščio „Der Spiegel“ jis pabrėžė, kad raginimai tęsti dabartinę CDU politiką yra „tokie pat nepriimtini, kaip ir miglotas tvirtinimas visais atvejais laikytis centre“.
Tuo metu A. Laschetas ir N. Roettgenas tikriausiai tęstų A. Merkel nuosaikesnį centristinį kursą.
Atidarant dvi dienas truksiantį suvažiavimą, kuris dėl COVID-19 pandemijos rengiamas virtualiu formatu, A. Merkel leido suprasti nepritarianti F. Merzo pozicijai ir paragino delegatus laikytis centristinio kurso.
„Būdami centristinė liaudies partija, natūraliai siekiame sprendinių, atsveriančių konfliktus ir visuomet skatiname... socialinę darną“, – pabrėžė kanclerė. „Tai visuomet mus išskirdavo kaip valdančiąją partiją“, – pridūrė A. Merkel.
Parama „komandai“
A. Merkel pateikė daugiau užuominų apie jai priimtiną pasirinkimą, išreiškusi viltį, kad „bus išrinkta komanda, perimsianti mūsų išdidžios partijos likimą į savo rankas“.
Nors kanclerė jokių vardų neminėjo, šis raginimas, regis, buvo taikomas A. Laschetui, savo potencialiu pavaduotoju pasirinkusiam dabartinį sveikatos apsaugos ministrą Jensą Spahną.
A. Merkel jau anksčiau yra sakosi, kad A. Laschetas „turi resursų“ tapti kancleriu.
66 metų lyderė, 2005-aisiais išrinkta kaip jauniausia Vokietijos kanclerė ir pirmoji šį postą užėmusi moteris, planuoja atsistatydinti po keturių kadencijų ir 16 metų darbo prie vyriausybės vairo, kai rugsėjį įvyks nauji visuotiniai rinkimai.
A. Merkel 2018 metais atsisakė CDU pirmininkės pareigų, bet jos remta įpėdinė Annegret Kramp-Karrenbauer buvo priversta atsistatydinti dėl netinkamo atsako į vieną regioninių rinkimų skandalą.
CDU vadovas tradiciškai veda partiją į federalinio parlamento rinkimus kaip kandidatas į kanclerio postą. Taigi, šeštadienį vyksiančio balsavimo laimėtojas turi geras galimybes vėliau šiais metais užsitikrinti vyriausybės vadovo pareigas.
Apylygės galimybės
Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais Vokietijos viešosiose diskusijose dominuojant pandemijos temai nė vienas iš kandidatų neišsiskiria ypatingais privalumais kovoje dėl partijos, jau 70 metų dominuojančios Vokietijos politikoje, vadovo posto.
Nesant ryškaus favorito, girdimi raginamai konservatorių aljansui savo kandidatu į kanclerio postą išrinkti kažką kitą.
Šiuo metu populiariausias yra CSU lyderis ir Bavarijos žemės premjeras M. Soederis, kurio ryžtingas atsakas į pandemiją pelnė jam pagyrimų ir padėjo atsidurti nacionalinės žiniasklaidos dėmesio centre.
Kandidatu taip pat galėtų būti J. Spahnas. Jis jau yra pareiškęs paramą A. Laschetui, tačiau, anot žiniasklaidos, kuluaruose aiškinasi, ar turėtų realių šansų.
Vėliausios CDU narių apklausos rodo, kad šeštadienį visų kandidatų galimybės bus apylygės. F. Merzas pagal populiarumą šiek tiek pirmauja prieš A. Laschet ir N. Roettgen, o šių dviejų politikų palaikymas yra daugmaž vienodas.
F. Merzo pergalė galėtų vesti prie dramatiško atitolimo nuo centristinės konsensuso politikos, užtikrinusios A. Merkel ilgalaikį populiarumą turtingoje valstybėje, kurios senstanti visuomenė linkusi palaikyti tęstinimumą, o ne permainas.
A. Merkel padėjo Vokietijai atlaikyti pasaulinės finansų ir euro zonos krizes, tvirtai vesdama CDU politinio centro kursu.
Kanclerės populiarumas sumažėjo, kai Vokietija 2015 metais paliko savo sienas atviras masiniam pabėgėlių antplūdžiui. Ši politika suskaldė visuomenę ir vedė prie kraštutinės dešinės iškilimo.
Vis dėlto baigiantis jos valdymui A. Merkel palaikymas vėl išaugo dėl jos pastangų suvaldyti koronaviruso pandemiją, tad vokiečiams tampa vis sunkiau įsivaizduoti politinį gyvenimą be šios lyderės.
Jei šeštadienį nė vienam iš kandidatų nepavyks surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų, bus rengiamas antrasis turas. Vėliau delegatai turės patvirtinti savo pasirinkimą paštu. Rezultatai bus paskelbti sausio 22 dieną.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
