Meniu
Prenumerata

antradienis, rugpjūčio 11 d.
POLITINIS PALIKIMAS
Vokietija perima pirmininkavimą ES: A. Merkel politikos laukia iššūkiai
BNS
Unsplash
Vokietija.

Vokietija trečiadienį pusmečiui perima pirmininkavimą Europos Sąjungai, o numatytam pasitraukimui iš valdžios besiruošianti šalies kanclerė Angela Merkel savo politinį palikimą sieja su didžiuliu Europos ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos planu.  

A. Merkel paskutinio svarbaus vaidmens tarptautinėje arenoje imasi, kai 27 valstybių Bendrijai gresia giliausia nuo Antrojo pasaulinio karo recesija, išprovokuota pandemijos, visame pasaulyje jau nusinešusios per pusę milijono gyvybių. Ši krizė suteikė impulsą įtakingiausiai Europos lyderei, kuri likus kiek daugiau nei metams iki savo kadencijos pabaigos atsisakė jai įprastos laukimo taktikos ir paragino imtis „ypatingų priemonių“ užklupusioms negandoms atlaikyti.         

„Europos ateitis yra mūsų ateitis“, – pirmadienį sakė A. Merkel, kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ragindama ES pasiekti susitarimą dėl 750 mlrd. eurų vertės atsigavimo plano, kad būtų galima išjudinti pandemijos smarkiai paveiktą bloko ekonomiką.

Šis fondas turėtų būti finansuojamas lėšomis, pasiskolintomis ES vardu. Siūlydama jį įkurti Vokietija radikaliai pakeitė savo ankstesnę poziciją, nes Berlynas daug metų atkakliai nepritardavo planui bendrai skolintis.

Pusmetį truksiantis pirmininkavimas Bendrijai yra „paskutinė proga“ A. Merkel palikti savo pėdsaką kaip vienai iš didžių Europos lyderių, rašė savaitraštis „Der Spiegel“ ir pridūrė, jog dabar laikas Vokietijai prisiimti daugiau atsakomybės kaip didžiausiai bloko valstybei ir ekonomikai.    

„Daug metų kanclerė vengė spręsti įsisenėjusias ES ir euro problemas. Dabar, kai jos politinė karjera artėja prie pabaigos, ji turi progą kompensuoti praeities klaidas“, – rašė savaitraštis. Ateinančiais mėnesiais iššūkių netrūks. Nors darbotvarkėje dominuos su pandemija ir ekonomikos gaivinimu susiję klausimai, didelio dėmesio reikalaus ir derybos su ES palikusia Jungtines Karalyste, nesutarimų temdomi transatlantiniai ryšiai, vis labiau kategoriška Kinija, klimato kaita ir konfliktai Libijoje bei Sirijoje.

„Ypatingas solidarumas“ 

Savo pirmininkavimo pradžiai paminėti Vokietija antradienį vėlai vakare Berlyno simboliu tapusius Brandenburgo vartus papuošė užrašu „Drauge už Europos atsigavimą“. Nuo 2005-ųjų prie Vokietijos vairo stovinti A. Merkel yra ilgiausiai savo pareigas einanti valstybės lyderė Bendrijoje. Pirmininkavimas ES jai ne naujiena – A. Merkel jau dirbo kanclerės poste, kai Vokietija 2007 metais pusmetį ėjo šias pareigas.    

Tačiau šįkart išbandymų bus gerokai daugiau. Pirmasis rimtas iššūkis bus liepos 17 ir 18 d. vyksiantis ES viršūnių susitikimas. Kanclerė viliasi, kad jo metu lyderiai pasieks susitarimą dėl dėl 750 mlrd. eurų vertės atsigavimo plano, kurį pristatė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen – buvusi A. Merkel vyriausybės gynybos ministrė.  

Numatyta, kad atsigavimo fondo paramą daugiausia subsidijų forma gautų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios šalys, tokios kaip skolų slegiamos Italija bei Ispanija. Tačiau tokiam planui griežtai nepritaria fiskaliniu atžvilgiu konservatyvios valstybės, tarp jų Austrija ir Nyderlandai, pasisakančios už paramos teikimą paskolų forma.    

A. Merkel paragino iniciatyvai nepritariančias šalis parodyti „ypatingą solidarumą“ ir įspėjo, kad nevienodas atsigavimas būtų žalingas ES bendrajai rinkai ir kad dėl to taip pat nukentėtų stipresnės ekonomikos. „Tikimės, kad mums pavyks rasti sprendimą, nors laukia dar ilgas kelias“, – per bendrą spaudos konferenciją su E. Macronu sakė A. Merkel. 

„Brexito“ iššūkiai

Fondas grindžiamas gegužę Paryžiaus ir Berlyno pristatyta iniciatyva, kuri numato, kad Europos Komisija skolintųsi iš finansų rinkų, o gautos lėšos būtų paskirstytos skurdesnėms Bendrijos narėms, kad jų ekonomikos greičiau atsigautų po pandemijos. Jei planas bus patvirtintas, tai bus ypač reikšmingas įvykis ES vienybei. 

Berlynui tai irgi būtų didžiulis laimėjimas, galintis sumažinti po 2009 metų euro zonos skolų krizės kai kurių šalių vis dar jaučiamą apmaudą. Per tą krizę A. Merkel vyriausybė reikalavo, kad su sunkumais susidūrusios šalys, tokios kaip Graikija, laikytųsi griežto taupymo. Dar vienas nesutarimų keliantis klausimas, tapsiantis rimtu išbandymu Berlyno pirmininkavimui, yra „Brexitas“.  

Po ne vieną savaitę trukusio sąstingio Jungtinė Karalystė ir ES atnaujino derybas dėl „skyrybų“ sutarties. Visgi nėra jokių garantijų, kad bus rastas kompromisas ir metų gale bus išvengta „kietojo“ „Brexito“ be jokios sutarties dėl būsimų ryšių. Praėjusią savaitę duodama interviu keliems laikraščiams A. Merkel įspėjo Londoną, kad nesudarius susitarimo JK tektų „susitaikyti su pasekmėmis“ – silpnesniais ekonominiais ryšiais su ES.     

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 07 01 11:22
Spausdinti