Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gegužės 27 d.
RUSIJA IR BALTARUSIJA
V. Putinas ir A. Lukašenka sėdo prie derybų stalo
BNS
Scanpix
Vladimiras Putinas ir Aleksandras Lukašenka.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį priėmė Baltarusijos lyderį dar vienam sunkių derybų dėl didesnės integracijos ratui, Maskvai didinant ekonominį spaudimą buvusiai sovietinei sąjungininkei.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka kaltino Kremlių nepaisant savo įsipareigojimų dėl energijos šaltinių tiekimo ir bandant priversti jį sutikti su glaudesniu aljansu.

Kremlius teigė, kad Baltarusija, kuri dėl daugumos savo energijos poreikių patenkinimo kliaujasi Rusija, turėtų sutikti su didesne ekonomine integracija, jei nori toliau gauti rusiškos naftos ir gamtinių dujų sumažintomis kainomis.

V. Putinas ir A. Lukašenka gruodį buvo susitikę du kartus, bet neišsprendė savo nesutarimų, tad Rusija šių metų pradžioje sustabdė naftos tiekimą Baltarusijai.

Per Baltarusiją į Europą tiekiamos Rusijos naftos tranzitas tęsiamas nekliudomai, bet baltarusių naftos perdirbimo gamyklos veikia tik minimaliu pajėgumu.

Po derybų akis į akį A. Lukašenka sakė, kad su V. Putinu aptarė kai kuriuos istorinius klausimus, kitų posovietinių valstybių politiką.

„Mes tikrai apie daug ką pasikalbėjome, priėjome iki seniausių mūsų bendro gyvenimo vienoje valstybėje laikų, aptarėme daug istorinių datų ir momentų, jie yra žinomi“, – sakė baltarusių lyderis prasidedant išplėstinėms deryboms.

Pasak A. Lukašenkos, per susitikimą buvo aptarti ne tik abi šalis dominantys klausimai, bet ir temos, „susijusios su daugeliu mūsų kaimynių, buvusios Sovietų Sąjungos šalių: politika, kurią šiandien vykdome mes [ir vykdo] jie“.

„Bendrai, apie daug ką pakalbėjome, na ir priėjome prie dabartinių laikų. Ir nusprendėme jau ne akis į akį, o su žmonėmis, įtrauktais į šį procesą, pratęsti savo pokalbį“, – nurodė Baltarusijos lyderis.

Jis pažymėjo, kad paskui bus padaryta derybų pertrauka, nes prie kai kurių klausimų bus galima grįžti, kai atvyks Rusijos delegacijos nariai, dėl prastų orų nepasiekę Sočio.

„Dangus jau lyg ir prasiblaivė. Todėl tada ir pratęsime savo pokalbį“, – sakė jis ir pridūrė: „Apskritai, yra apie ką kalbėti, yra, dėl ko dirbti.“

Anksčiau buvo pranešta, kad V. Putinas ir A. Lukašenka pratęsė derybas dalyvaujant delegacijoms, nors dalies rusų delegacijos narių nebuvo, jų lėktuvui dėl oro sąlygų negalėjus nutūpti Sočyje.

„Deja, mūsų delegacija kol kas negalėjo atvykti į mūsų susitikimą. Tikiuosi, kad oro sąlygos leis ir jie kiek vėliau atvyks. Mes kol kas galime pradėti savo diskusiją, aptarinėti savo einamuosius reikalus, neapsiribosime tais klausimais, kurie yra patys aktualiausi“, – prasidedant pokalbiui sakė V. Putinas.

Jis pažymėjo, kad jau derėjosi su A. Lukašenka akis į akį. „Turime daug klausimų, su Aleksandru Grigorjevičiumi beveik valandą ar pusantros [akis į akį] pakalbėjome daugeliu abi šalis dominančių klausimų“, – pridūrė V. Putinas.

„Todėl dabar galime pratęsti ir dalyvaujant daugiau pareigūnų, o paskui dar palauksime savo kolegų ir pereisime prie antro rato. Galvoju, kad ši diena, be abejo, bus naudinga“, – apibendrino Rusijos prezidentas.

Padidėjusi įtampa

Praeityje Baltarusija uždirbdavo eksportuodama naftos produktus, pagamintus iš pigios rusiškos naftos.

Baltarusijos pareigūnai tvirtino, kad dėl Rusijos padidintų naftos kainų jų šalis praeitais metais patyrė 330 mln. JAV dolerių nuostolių.

A. Lukašenka ieško alternatyvių tiekimo šaltinių. Praėjusį mėnesį Baltarusija nupirko neperdirbtos naftos siuntą iš Norvegijos, o antradienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nuvyko į Minską kalbėtis apie galimybes tiekti naftą.

Tačiau apžvalgininkai pažymėjo, kad Baltarusijos ekonomika, nedaug tepasikeitusi nuo sovietinių laikų, yra priklausoma nuo pigių rusiškų energetikos išteklių ir kad Minskas nepajėgus pirkti naftos pasaulinėmis kainomis.

Anksčiau šią savaitę A. Lukašenka gyrėsi šiltėjančiais santykiais su Jungtinėmis Valstijomis, taip tikriausiai mėgindamas išpešti nuolaidų iš Rusijos. Jis tvirtino, kad praeitą savaitgalį įvykęs susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo suerzino Maskvą.

M. Pompeo – pirmasis per 26 metus JAV valstybės sekretorius, apsilankęs Baltarusijoje – sakė, kad JAV galėtų patenkinti 100 proc. Baltarusijos naftos ir dujų poreikių. Jis pažymėjo, kad Vašingtonas nori padėti Baltarusijai išsaugoti savo suverenumą.

A. Lukašenka savo buvusią sovietinę respubliką tvirta ranka valdo jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus, demonstruodamas nedaug tolerancijos kitokiai nuomonei ir pratęsdamas savo valdymą balsavimais, kurių Vakarai nelaiko laisvais ir teisingais.

Pastaraisiais metais, kilus įtampai tarp Maskvos ir Minsko, A. Lukašenka vis labiau siekdavo bendrauti su Vakarais. Baltarusijai paleidus politinius kalinius JAV ir Europos Sąjunga panaikino kai kurias sankcijas šiai šaliai.

A. Lukašenka pykdavo dėl Kremliaus spaudimo ir sako, kad kai kurie Rusijos pareigūnai nori priversti Baltarusiją atsisakyti savo suvereniteto.

Rusija ir Baltarusija 1997 metais pasirašė susitarimą dėl sąjungos, kuriame numatomi glaudūs politiniai, ekonominiai ir kariniai ryšiai, bet vienos valstybės nesuformavo.

Daug kas Baltarusijoje baiminasi, jog du dešimtmečius valdžioje esantis V. Putinas galbūt siekia susijungimo su Baltarusija, kad galėtų imtis valdyti šią naują sąjunginę valstybę, kai 2024 metais pasibaigs jo dabartinė Rusijos prezidento kadencija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 02 07 17:45
Spausdinti