Meniu
Prenumerata

penktadienis, balandžio 23 d.


VAKARŲ SACHARA
Smėlio audros: kodėl vėl įsiplieskė Maroko ir Vakarų Sacharos konfliktas?
IQ
Shutterstock

Maroko ir Vakarų Sacharos konfliktas vėl užsiliepsnojo po beveik 30 metų trukusių paliaubų. Alyvos į rusenančią ugnį prieš palikdamas JAV prezidento postą įliejo Donaldas Trumpas.

1975 m. Ispanijai palikus Vakarų Sacharos teritoriją, į ją iškart teises pareiškė Marokas. Tam pasipriešino vietos sahraviai, norintys įkurti savo nepriklausomą valstybę. Į konfliktą įsikišęs Alžyras rėmė sahravių POLISARIO frontą pinigais ir ginklais. Tarp Maroko ir Vakarų Sacharos įsiplieskė šešiolika metų trukęs karas, kuris baigėsi paliaubomis 1991-aisiais.

Tuomet buvo nutarta surengti referendumą, tačiau jis iki šiol nėra įvykęs. Marokas šiuo metu kontroliuoja du trečdalius teritorijos ir didžiąsias gyvenvietes, nuo pat 1991 m. intensyviai perkelia marokiečius į Vakarų Sacharą ir taip dirbtinai stengiasi pakeisti demografinius rodiklius. O didelė dalis sahravių vis dar gyvena pabėgėlių stovyklose Alžyre ir yra smarkiai priklausomi nuo užsienio teikiamos humanitarinės pagalbos, jie neturi galimybių grįžti į gimtąsias žemes. POLISARIO frontas stovyklose turi įsteigęs vyriausybę tremtyje.

D. Trumpas Marokui pažadėjo pripažinti teisę į Vakarų Sacharą mainais už diplomatinių santykių su Izraeliu užmezgimą. Rabatas netruko tuo pasinaudoti. 2700 km ilgio smėlio siena, kurią stato marokiečių kariai, siekdami apsiginti nuo POLISARIO fronto kovotojų, buvo peržengta – po D. Trumpo pasiūlymo Marokas permetė pajėgas į demilitarizuotą buferinę zoną. Jungtinės Tautos kol kas tyli, ir net Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, aktyviai įsitraukęs į misijas Šiaurės Afrikoje, stengiasi išlaikyti neutralią poziciją.

2020 12 26 06:00
Spausdinti