Meniu
Prenumerata

antradienis, rugpjūčio 4 d.
KORONAVIRUSAS
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas į koronavirusą atsako raketomis
IQ
Scanpix

Kol pasaulyje siaučia koronavirusas, Šiaurės Korėjos režimas nepranešė nė apie vieną atvejį ir toliau tęsia savo raketų bandymus. Tačiau kas vyksta už šios uždaros valstybės sienų?

Portalo DW teigimu, bandymai išgauti informacijos apie SARS-CoV-2 krizę Šiaurės Korėjoje yra labai panašūs į mėginimus gauti bet kokios kitos informacijos apie šią valstybę: patikimų faktų mažai, vietoje jų cirkuliuoja propaganda, spėlionės ir paskalos. Tik vienas dalykas yra aiškus – Šiaurės Korėjos režimo lyderis Kim Jong-unas į šią nematomą grėsmę sureagavo dar sausio pabaigoje, gerokai anksčiau nei Europa. Valstybinis „Rodong Sinmum“ laikraštis tada pranešė, kad kova su virusu yra „nacionalinio išlikimo“ klausimas.

Tačiau kovo 13 d. Šiaurės Korėjos vyriausybė Pasaulio sveikatos organizacijai pranešė, kad šalis neužfiksavo nė vieno COVID-19 atvejo. Lygiai tuo pačiu metu šiaurinė kaimyninė Kinija pranešė apie 80 tūkst. infekuotųjų, o kitoje pusėje esančioje Pietų Korėjoje šis skaičius siekė kiek mažiau nei 8 tūkst. 

Jokių karinių pratybų, jokių skrydžių

Šiaurės Korėjos viešasis gyvenimas didžiąja dalimi yra sustojęs. Uždrausta įvykti ir išvykti iš šalies, oro ir geležinkelių maršrutai sustabdyti, mokyklos ir universitetai uždaryti. Visi užsieniečiai valstybėje buvo priverstinai uždaryti 30 dienų karantinui, išimties nepritaikius ir diplomatams. Vokietija, pavyzdžiui, dėl šios priežasties parsiuntė visus savo ambasados darbuotojus namo vasario pabaigoje, o visi griežti apribojimai neaplenkė ir visagalės Šiaurės Korėjos kariuomenės.

Pavyzdžiui, JAV pajėgų vadas Pietų Korėjoje generolas Robertas Abramsas kovo 13 d. pranešė, kad Šiaurės Korėjos karinės pajėgos „maždaug 30 d. buvo uždarytos karantine ir tik visai neseniai vėl pradėjo pratybas“. Generolas kaip pavyzdį pateikė Šiaurės Korėjos oro pajėgas, kurios „nekėlė lėktuvo į orą 24 dienas“. JAV kariuomenė įsitikinusi, kad COVID-19 atvejų Šiaurės Korėjoje tikrai yra.

Pchenjano diktatūra paremta visiška kontrole, ir valstybė siunčia aiškų signalą likusiam pasauliui, kad viskas yra gerai. Pavyzdžiui, kovą, vis daugiau ir daugiau valstybių pranešant apie užsikrėtusiųjų skaičiaus augimą, Šiaurės Korėja išbandė balistines raketas. 

Tiesa ar melas?

Britų tyrėjas Andray Abrahamianas teigė, kad yra „labai mažai tikėtina“, kad šioje šalyje dar nebuvo infekcijos atvejų. Mokslininkas dėsto saugumo politikos centre George‘o Masono universitete, Pietų Korėjoje, ir ne vieną kartą yra keliavęs į šiaurinę pusiasalio dalį. Jis portalui DW tvirtino, kad dėl koronaviruso informacijos kiekis iš šios valstybės dar sumažėjo.

„Uždarytos sienos reiškia, kad dar mažiau žmonių atvyksta ir išvyksta, todėl yra ir mažiau informacijos“, – teigė mokslininkas.

JAV žurnalistė Jean H. Lee, kuri reguliariai lankėsi Šiaurės Korėjoje nuo 2008 iki 2017 m., su tokia nuomone sutinka. Nuo 2011 iki 2013 m. ji pakankamai daug laiko praleido Pchenjane ir dirbo užsienio korespondente JAV naujienų agentūrai „Associated Press“. Dabar ji vadovauja Woodrow Wilsono centro Vašingtone Korėjos programai.

„Deja, šiuo metu ten yra gana mažai užsieniečių, kad būtų galima aiškiai pamatyti, kas ten dedasi, o ten esantys yra laikomi karantine. Koronavirusas leido režimui dar labiau įtvirtinti judėjimo apribojimus, užsieniečiams apsunkintos galimybės pamatyti, kas dedasi jų ligoninėse“, – teigė J. H. Lee.

Žurnalistė taip pat įsitikinusi, kad Šiaurės Korėjoje tikrai yra koronaviruso atvejų, ji netiki vyriausybės neigimu.

„Sunku patikėti, ypač atsižvelgiant didelį judėjimą ilgame pasienyje su Kinija“, – teigė J. H. Lee.

Pasienis driekiasi 1,4 tūkst. km, ir be Kinijos apsaugos Šiaurės Korėja vargiai išgyventų. Pasak šios šalies aktualijas pranešančio portalo „38North“, Šiaurės Korėja uždarė savo pasienio punktus su Kinija dar sausio viduryje. Oficialiai veikia tik vienas punktas prekių importui ir tik vadovaujantis griežtomis karantino taisyklėmis. Tačiau iki tada virusas jau du mėnesius plito po Kiniją, todėl labai sunku tikėtis, kad jis stebuklingai sustojo ties siena valstybės, kuri yra priklausoma nuo mainų su Kinija. 

Nepaaiškinamos mirtys

Kovo 9 d. laikraštis „Daily NK“ pranešė, kad 180 Šiaurės Korėjos karių „mirė nuo simptomų, kuriuos galėjo sukelti naujasis koronavirusas“. Pasak šaltinių, karinės ligoninės buvo išpurkštos metanoliu, siekiant dezinfekuoti užkrėstas patalpas. Po daugiau nei dviejų savaičių, kovo 25 d., kita antraštė skelbė, kad kaliniai mirė nuo kvėpavimo takų sutrikimų. Oficiali mirties priežastis buvo „silpna imuninė sistema“, tačiau, „Daily NK“ duomenimis, visas kalėjimas buvo dezinfekuotas.

2005 m. įkurto internetinio laikraščio „Daily NK“ redakcija yra įsikūrusi Pietų Korėjos sostinėje Seule ir turi milžinišką informatorių tinklą šiaurinėje kaimynėje. Tikslaus informatorių skaičiaus ir jų buvimo vietos portalas dėl saugumo sumetimų neatskleidė, tačiau pasakė, kad jie yra pasklidę po visą valstybę ir jokia istorija nebūna sukuriama bent be dviejų šaltinių.

„Iš esmės mūsų informatoriai pranešė, kad valdžia užslaptino daugybę mirčių nuo COVID-19 simptomų kaip ūminį plaučių uždegimą“, – teigė korėjiečių portalas. Įrodymai apie virusinės ligos protrūkį Šiaurės Korėjoje yra „nenuginčijami“. 

Valstybinė propaganda

Valstybinė Šiaurės Korėjos žiniasklaida, kaip naujienų agentūra KCNA ar dienraštis „Rodong Sinmun“, irgi labai aktyviai pranešė apie pandemiją. „KCNAWatch“ portale, kuriame yra prieinami tekstai anglų kalba, iki balandžio 7 d. buvo parašyti 523 straipsniai apie COVID-19.

Perteikiama mintis yra gan paprasta: režimo ruporai stengiasi parodyti, ką Šiaurės Korėja daro siekdama išvengti protrūkio šalyje. Taip pat pranešama, kaip atvejų skaičius kyla pietinėje kaimynėje, pabrėžiant savos sistemos pranašumą. Balandžio 7 d. duomenimis, Pietų Korėjoje buvo užfiksuotas 10 331 koronaviruso atvejis ir 192 mirtys. 

Silpna sveikatos apsaugos sistema

Jeigu įtarimai dėl koronaviruso protrūkio Šiaurės Korėjoje pasitvirtins, jos sveikatos apsaugos sistema, kuri turi pasirūpinti 25 mln. gyventojų, gali susidurti su problema, kurios nesuvaldys be išorės pagalbos.

„Bendra šalies populiacija yra pažeidžiama infekcinių ligų dėl jų neprievalgio“, – teigė buvusi korespondentė Šiaurės Korėjoje J. H. Lee, kuri iki paskutinio apsilankymo 2017 m. aplankė daugybę šios šalies ligoninių.

Šiaurės Korėjos „ligoninės yra nepasirengusios susitvarkyti su tokio lygio infekcija“. Trūksta elementariausių priemonių.

„Viena iš pasaulyje naudojamų priemonių yra plautis rankas su muilu ir šiltu vandeniu, tačiau tiek muilas, tiek tekantis vanduo Šiaurės Korėjoje yra sunkiai prienami dalykai. Daugelis ligoninių ir klinikų neturi tinkamo muilo, tekančio vandens ir dezinfekcinio skysčio“, – teigė žurnalistė.

Kovo 25 d. Jungtinių Tautų skubios pagalbos agentūros teigimu, koronaviruso atveju Šiaurės Korėjos sveikatos sistema būtų perspausta. Ypač kaimiškose vietovėse medicinos įstaigos neturi net elementariausių dalykų, kaip tualetai ar elektra.

„Maždaug apie 9 mln. žmonių turi apribotą prieigą prie būtiniausių sveikatos paslaugų“, – teigė Jungtinės Tautos. 

Pagalba iš užsienio

Vasario 26 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ji išsiuntė 1,5 tūkst. tyrimų rinkinių į Šiaurės Korėją. Pagalbos organizacijos, tokios kaip „Gydytojai be sienų“ ir Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio organizacijų federacija, taip pat paleido savo pagalbos programas. Medicininės prekės, tokios kaip apsauginės pirštinės, veido kaukės, tyrimų rinkiniai ir antibiotikai, yra specialiai išskirtos iš skiriamų Jungtinių Tautų sankcijų. Tačiau bet kokia pagalba turi būti patvirtinta Jungtinių Tautų Sankcijų komiteto.

Kaip ir kiti produktai, medicininių priemonių importas irgi turi paklusti Šiaurės Korėjos karantino taisyklėms, o net ir pavykus jų pervežti į šalį, tai, kaip jos yra paskirstomos, nebepriklauso nuo pagalbos organizacijų. Vis dar neaišku, kur ir kokiu lygiu yra vykdomas testavimas dėl ligos. 

2020 04 19 12:32
Spausdinti