Meniu
Prenumerata

pirmadienis, lapkričio 30 d.
ŠIAURĖS KORĖJA
Seulas: Šiaurės Korėja susprogdino ryšių su Pietų Korėja biuro būstinę
BNS
Scanpix
Kylantys dūmai Kesonge

Šiaurės Korėja antradienį susprogdino ryšių su Pietų Korėja biuro pastatą pasienio mieste Kesonge, pranešė Suvienijimo ministerija Seule.

Šis žingsnis lydėjo pastarosiomis dienomis Pchenjano skelbtus piktus pareiškimus Seulo atžvilgiu.

„Šiaurės Korėja 14 val. 49 min. susprogdino Ryšių biurą Kesonge“, – sakoma ministerijos, atsakingos už abiejų Korėjų santykius, spaudos tarnybos pranešime.

Pietų Korėjos televizija parodė, kaip dūmai kyla virš seniai uždarytos pramonės zonos, esančios netoli abiejų šalių sienos. Šiame komplekse dvišalių ryšių biuras buvo įkurtas prieš mažiau kaip dvejus metus.

Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno įtakinga sesuo Kim Yo-jong praeitą savaitgalį perspėjo, kad šis Ryšių biuras greitai „visiškai sugrius“.

Nuo birželio pradžios Šiaurės Korėja paskelbė virtinę tulžingų Pietų Korėjos pasmerkimų dėl aktyvistų, skraidinančių balionais propagandos prieš Pchenjano režimą skrajutes kitapus sienos.

Aktyvistų leidžiamais balionais arba į jūrą metamais buteliais siunčiamose skrajutėse Kim Jong-unas kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimų ir branduolinių ambicijų. Perbėgėliai iš Šiaurės Korėjos tai darydavo nuolat, bet pastaruoju metu Pchenjano tonas šiuo klausimu labai paaštrėjo.

Analitikai sako, kad Pchenjanas veikiausiai siekia pakurstyti krizę, kad galėtų spausti Seulą, kol Šiaurės Korėjos derybos su Vašingtonu dėl denuklearizacijos yra paralyžiuotos.

Pietų Korėjos prezidentūra – Mėlynieji rūmai – paprašė surengti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nepaprastąjį pasitarimą, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“

Ryšių biuras buvo atidarytas 2018 metų rugsėjį, likus kelioms dienoms iki Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino (Mun Džejino) trečiojo susitikimo su Kim Jong-unu Pchenjene. Vėliau šioje įstaigoje dirbo maždaug po 20 abiejų šalių pareigūnų.

Tačiau Pchenjano ir Seulo ryšiai pašlijo po Hanojuje pernai vasarį surengto nesėkmingo Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo. Lyderių derybos baigėsi be jokių rezultatų, nepavykus susitarti dėl Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų sušvelninimo ir atsakomųjų Pchenjano žingsnių.

Sausį ryšių biuro veikla buvo sustabdyta dėl koronaviruso pandemijos.

Analitikai sako, kad Pchenjanas veikiausiai siekia pakurstyti krizę, kad galėtų spausti Seulą, kol Šiaurės Korėjos derybos su Vašingtonu dėl denuklearizacijos yra paralyžiuotos.

Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA antradienį pranešė, kad Ryšių biuras buvo sugriautas atsižvelgiant į „įtūžusios liaudies nusiteikimą užtikrintai priversti padugnes ir suteikusius prieglobstį padugnėms brangiai sumokėti už jų nusikaltimus“.

Praeitą savaitę Pchenjanas paskelbė nutraukiantis visus oficialius ryšių kanalus su Pietų Korėja.

„Šiaurės Korėja pradėjo provokuojamą ciklą, pasižymintį eskalavimo etapais“, – sakė Seule  įsikūrusio universiteto „Ewha“ profesorius Leifas-Ericas Easley. Pasak jo, biuro pastato susprogdinimas yra „simbolinis smūgis abiejų Korėjų susitaikymui ir bendradarbiavimui“.

„Kimo režimas taip pat siunčia signalą Jungtinėms Valstijoms, kad jos negali sau leisti prabangos laikyti Šiaurės Korėją antrajame plane iki šių metų pabaigos“, – pridūrė jis.

Anksčiau antradienį Šiaurės Korėjos kariuomenės Generalinis štabas paskelbė, kad abiejų Korėjos pusiasalio valstybių santykiai blogėja ir kad kariškiai svarsto „veiksmų planą“, kad „fronto linija būtų paversta tvirtove“.

Generalinis štabas pridūrė, kad tai apimtų kariškių sugrįžimą į teritorijas, kurios buvo demilitarizuotos Pchenjano ir Seulo susitarimu.

Pietų Korėjos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad gali reikšti, jog sargybiniai bus sugrąžinti į postus prie smarkiai įtvirtintos sienos, kuriuos 2018 metais abi Korėjos susitarė panaikinti, siekdamos sumažinti įtampą.

Šiaurės Korėjos kariuomenė tai pat planuos „didelio masto skrajučių platinimą“ Pietų Korėjoje, sakoma štabo pranešime.

Pirmadienį Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas paragino Šiaurę „neuždaryti lango dialogui“.

Pchenjanui paskelbus naujausių pasmerkimų, Suvienijimo ministerija Seule pateikė policijai skundą dėl dviejų perbėgėlių grupių ir perspėjo, kad prieš aktyvistus bus imtasi „nuodugnių griežtų veiksmų“.

Abi Korėjos formaliai tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o ne taikos sutartimi.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 06 16 11:04
Spausdinti