Meniu
Prenumerata

antradienis, lapkričio 24 d.
ATOMAS AFRIKOJE
Rusijos branduolinis žaidimas Afrikoje
IQ
Scanpix
Rusijos valstybinė kompanija "Rosatom"

Rusija stumia savo branduolinę technologiją į Afriką siekdama ne tik pelno, bet ir išplėsti savo politinę galią šiame milžiniškame žemyne.

Portalo DW duomenimis, Ruandos parlamentas visai neseniai leido sostinėje Kigalyje Rusijos valstybinei bendrovei „Rosatom“ atidaryti tyrimų centrą ir reaktorių. Šis Branduolinių mokslų ir technologijų centras turėtų atverti duris 2024 m., o jame bus įrengtos ne tik tyrimų laboratorijos, bet ir mažas tyrimams skirtas 10 MW galios reaktorius.

Etiopija, Nigerija ir Zambija taip pat pasirašė panašius susitarimus su „Rosatom“, o tokios valstybės kaip Gana, Uganda, Sudanas ir Kongas turi kiek smulkesnius susitarimus.

Nuo pat 2000-ųjų „Rosatom“ agresyviai vilioja Afrikos valstybes, o susitarimai dėl branduolinės energetikos traktuojami kaip Rusijos bandymas ne tik pasipelnyti, bet ir įgyti įtakos Afrikoje.

Vakarų sankcijos dėl Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje Rusijai buvo įvestos 2014 m., todėl šalis privalėjo prisitaikyti ir ieškoti naujų pajamų šaltinių bei naujų draugų.

Branduolinė technologija vietoj prekybos

„Putinui norint išlikti svarbiam Rusijoje, jam reikia užtikrinti, kad Rusija turės daug įtakos, – teigė tarptautinių reikalų platformos „Afripolitika“ geopolitikos ekspertas Ovigwe Eguegu. – Būtent todėl jis tos įtakos ieško Afrikos rinkose, kad turėtų daugiau partnerių, kai kalbama apie tarptautinius reikalus.“

Afrikos valstybės yra didžiausias balsą turinčių valstybių blokas JT.

Nors Sovietų Sąjunga Šaltojo karo laikais su ne viena Afrikos valstybe palaikė gana šiltus santykius, Rusijos prekyba su Afrika tesudaro vos dešimtadalį to, kiek žemynas prekiauja su Kinija. Tai reiškia, kad šalis turi ieškoti kitų priemonių įsitvirtinti žemyne.

„Rusija naudojasi įrankiais, kuriuos turi savo įtakai plėsti, ir būtent dabar Rusija turi labai didelę branduolinės energetikos patirtį“, – teigė O. Eguegu.

„Rosatom“ branduolinė lyderystė

„Rosatom“ yra daugiausia pasaulyje užsakymų iš užsienio sulaukianti branduolinių technologijų bendrovė. Ji turi projektų ir išsivysčiusiose valstybėse kaip Suomija ar Vengrija, bet dažniausiai veikia besivystančiuose regionuose.

„Rosatom“ siūlomos paslaugos yra populiarios, nes pats korporacijos dydis leidžia klientui pateikti visą paslaugų paketą, pradedant nuo vietos darbuotojų parengimo iki branduolinių atliekų tvarkymo– aišku, kartu pridedama Rusijos suteikiama paskola projektams įgyvendinti.

Ruandos branduolinių tyrimų centro kaina kol kas nėra atskleista. Tačiau Rusija pratęsė 25 mlrd. dolerių vertės paskolą Egiptui, iš kurios apmokėta 85 proc. El Dabaa atominės elektrinės, kurią stato „Rosatom“, statybos išlaidų.

„Rosatom“ ėmė dominuoti branduolinio eksporto į besivystančias valstybės srityje dėl jų dosnaus finansavimo ir darbuotojų apmokymo“, – rašoma Pasaulinio vystymosi centro 2018 m. ataskaitoje „Atomai Afrikai“.

Rusija yra gan didelė žaidėja branduolinėje rinkoje, atsakinga už apie 8 proc. urano išgavimo pasaulyje, taip pat 20 proc. viso pasaulio urano apdirbimo ir 43 proc. viso sodrinimo.

Branduolinės technologijos pranašumai ir trūkumai

Pasak „Rosatom“, planuojamas Ruandos tyrimų reaktorius bus naudojamas radioizotopams kurti. Radioizotopai gali būti naudojami įvairiose srityse, pradedant nuo maisto švitinimo siekiant prailginti jo galiojimo laikotarpį, iki auglių ir širdies ligų nustatymo.

Tokie tyrimų reaktoriai turi „aiškius pranašumus“ srityse kaip branduolinė medicina, tvirtino Nairobio universiteto branduolinių mokslų profesorius Michaelis Gataris.

Papildomai žemyne, kuriame daugiau nei pusė gyventojų neturi prieigos prie elektros, yra „milžiniškas potencialas“ atomui tapti energijos alternatyva ir taip sumažinti milžinišką Afrikos energijos deficitą.

„Ilgesniuoju periodu branduolinis reaktorius gamina elektrą pigiau, nei mokame dabar. Tai yra ir stabili energijos rūšis, kuri neišleidžia jokios anglies junginių emisijos“, – teigė M. Gataris.

Tačiau, daugelio ekspertų teigimu, tarp kurių yra ir pats M. Gataris, branduolinė technologija Afrikos valstybėms yra nelogiška. Šioms šalims trūksta išsilavinusios vietinės darbo jėgos, kuri gebėtų valdyti sudėtingus reaktorių mechanizmus. Be to, branduolinės elektrinės yra labai brangios ir jas gali tekti pastatyti ne vienus metus.  

Lengva prekyba

Šiuo metu vienintelė Pietų Afrikos Respublika Užsachario Afrikoje turi veikiančią atominę elektrinę, o Nigerija ir Gana turi tyrimams skirtus reaktorius, kurie pirmiausia naudojami moksliniams darbams.

Europoje susirūpinimas dėl branduolinių technologijų saugumo jau lėmė, kad kai kuriose valstybėse kaip Vokietija, Italija, Ispanija ir Šveicarija buvo nubalsuota pamažu atsisakyti branduolinės energetikos.

Šis klausimas kelia susirūpinimą ir Afrikoje, ypač atsižvelgiant į kai kurių šio žemyno regionų politinio nestabilumo problemą ir teroro išpuolių tikimybę.

Tačiau tai nesustabdė Rusijos ir „Rosatom“ toliau švelniai pardavinėti branduolines technologijas žemyne.

Korporacija suteikia Užsachario Afrikos studentams stipendijas studijuoti branduolinius mokslus ir inžineriją Rusijoje. Šių metų sausio mėnesio duomenimis, šalyje branduolinių mokslų specialybes buvo pasirinkę per 300 studentų iš 15 Afrikos valstybių.  

„Jei tau pavyksta parduoti tyrimų reaktorių, galima uždirbti gerų pinigų, – teigė M. Gataris. – Deja, „Rosatom“ rinkodariniai gebėjimai yra labai geri, o tų, kurie perka, suvokimas labai žemas.“

2020 07 02 05:28
Spausdinti