Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 27 d.


RINKIMAI ČEKIJOJE
Rinkimai Čekijoje: ar opozicija išstums skandalingąjį premjerą Babišą?
Matas Baltrukevičius
Scanpix
Andrejus Babišas.

Penktadienį prasideda dvi dienas truksiantis balsavimas Čekijos parlamento rinkimuose. Apklausos rodo, kad didžiausius šansus pasiekti pergalę turi dabartinio premjero Andrejaus Babišo partija „Taip“ (ANO), nors jo valdymo kadencija ir paženklinta skandalais bei protestais, o politikas minimas „Pandoros dokumentuose“.

Tačiau ar ANO liks valdžioje, priklausys nuo dabartinių koalicijos partnerių socialdemokratų bei galbūt naujos partijos „Priesaika“ rezultatų. Galima ir nauja mažumos vyriausybė, kurią galėtų remti dešinieji populistai arba komunistai.

Kitos partijos yra griežtai nusistačiusios prieš A. Babišą, nors neatmeta galimybės dirbti su ANO, jeigu naujoje vyriausybėje premjero nebeliktų. O taip nutikti gali, nes manoma, kad A. Babišui toks žingsnis gali būti naudingas, siekiant po dvejų metų tapti Čekijos prezidentu.

Čekijos parlamento žemuosiuose rūmuose yra 200 vietų. Šalis yra padalyta į 14 daugiamandačių apygardų pagal Čekijos regionus. Kiekvienai apygardai partijos pateikia atskirus kandidatų sąrašus. Tačiau į vietas parlamente gali pretenduoti tik tos partijos, kurios šalies mastu peržengia 5 proc. barjerą.

Ar A. Babišą pražudys „Pandoros dokumentai“?

Premjeras, vienas turtingiausių šalies žmonių (turtas vertinamas daugiau negu 3 mlrd. eurų) A. Babišas vadovauja mažumos vyriausybei, suformuotai kartu su socialdemokratais (ČSSD) ir palaikomai komunistų. ANO partija įkurta prieš dešimtmetį su tikslu pažaboti korupciją.

Premjeras gimė Slovakijoje, aukšto komunistų funkcionieriaus šeimoje. Slovakijos teisėsaugos organai turi įrodymų, kad jis bendradarbiavo su socialistinės Čekoslovakijos saugumu. Neaiškios ir lėšos, kuriomis jis įsigijo turtus sukrovusį koncerną „Agrofert“. Premjeras teigia, kad tai buvo padaryta su buvusių bendramokslių iš Šveicarijos pagalba.

Kritikai aiškina, kad A. Babišas valstybę valdo kaip savo kompanijos filialą, o jo verslas pamažu užgrobia šalį. Premjeras palaiko neblogus santykius su Vengrijos lyderiu Viktoru Orbanu – kartu priešinasi tokioms Briuselio iniciatyvoms kaip bendra migracijos politika ir pabėgėlių iš Afganistano priėmimas. ANO priešinasi ir euro įvedimui.

Premjero veikla pritraukia kovotojų su korupcija dėmesį. Europos Komisijos tyrimas konstatavo, kad A. Babišas neišvengia interesų konfliktų. Aiškinamasi dėl Europos Sąjungos (ES) subsidijų su A. Babišu siejamam verslui (A. Babišas kaltinamas nelegaliai gavęs 2 mln. eurų viešbučio statyboms). Korupciniai skandalai ir kaltinimai piktnaudžiavus valdžia išprovokavo ir 2019 m. šalyje vykusius didžiausius protestus nuo socialistinės sistemos žlugimo. A. Babišas figūruoja ir „Pandoros dokumentuose“ – pasinaudodamas užsienyje registruota bendrove įsigijo rezidenciją Prancūzijoje už 19 mln. eurų. Nors skandalai 2017 m. jam buvo kainavę finansų ministro kėdę, premjero poste pavyko išsilaikyti visą kadenciją.

Prieš A. Babišą sukilo net jo šeima. Prieš tėvą vienoje byloje liudyti siekiantis sūnus Andrejus jaunesnysis teigia, kad kartą buvo tėvo pagrobtas ir išvežtas į Krymą, kad nepakenktų tyrimui.

Pabaiga būtų tokia:ANO elektorato pagrindą sudaro vyresni ir mažiau išsilavinę regionų gyventojai. Todėl prieš rinkimus A. Babišas kėlė pensijas ir minimalią algą. Partijos populiarumą kiek kilstelėjo ir neblogi vakcinacijos rodikliai bei gana greitas ekonomikos atsigavimas po pandemijos. Kampanijoje A. Babišas imituoja Donaldą Trumpą ir žada Čekiją padaryti vėl didžią. Apklausose ANO populiarumas svyruoja apie 24–27 proc. balsų. Prieš ketverius metus partija gavo 29 proc. balsų.

Pagaliau susivieniję dešinieji

Čekijoje veikia net trys parlamentinės dešiniosios partijos: Pilietinės demokratijos partija (ODS), Krikščionių ir demokratų sąjunga bei „Tradicija, Atsakomybė, Klestėjimas“. Šiems rinkimams visos trys partijos suformavo bloką „Kartu“ (SPOLU), kandidatu į premjerus pasirinko ODS lyderį Petrą Fialą.

Bloko pagrindinė žinutė – Čekijai reikia atsisveikinti su A. Babišu. ODS veikiausiai net derėtųsi dėl koalicijos su ANO, jeigu vyriausybėje nebūtų dabartinio premjero.

SPOLU žada mokesčių reformą, įvesti minimalią pensiją, mažinti valstybės skolą. Užsienio politikoje koalicija orientuojasi į idealistinę Vaclovo Havelo laikų užsienio politiką, kurios ašis – pagarba žmogaus teisėms. Tačiau koalicijos partijos nesutaria dėl euro įvedimo ir santykių su Vengrija bei Lenkija.

Apklausos SPOLU žada 20–23 proc. balsų.

Premjeras su dredais?

Dar viena priešrinkiminė koalicija – Piratų partijos bei Merų ir nepriklausomų politikų partijos (STAN) blokas. STAN išsivystė iš savivaldos lygmens judėjimų, bet bloke pirmu smuiku griežia „piratai“.

Bloko lyderis Ivanas Bartošas viešai groja akordeonu rinkėjams, augina dredus ir anksčiau svajojo apie nuosavą knygyną. Dabar jo tikslas – tapti Čekijos premjeru. Metų pradžioje šis tikslas atrodė realesnis – kai šalyje buvo pandemijos pikas, Piratų ir merų blokas buvo reitingų lyderis. Piratai prieš ketverius metus gavo dešimtadalį balsų, partija yra viena iš Europos piratų partijų šeimos lyderių.

Bloko darbotvarkėje – kova su korupcija, atsakinga fiskalinė politika, žmogaus teisės, kova su klimato kaita, valstybės modernizavimas skaitmeniniais ir žaliaisiais sprendimais, infrastruktūros gerinimas, mažesni mokesčiai, sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimas regionuose. Tarp piratų ilgalaikių tikslų – kanapių legalizavimas ir autorinių teisių sistemos peržiūra. Blokas siektų įvesti Čekijoje eurą, o užsienio politikos programoje vengia kalbėti apie bendradarbiavimą su Višegrado šalimis. Visgi tokia temų įvairovė kritikuojama net šalininkų, kurie teigia, kad turėtų būti aiškiai iškomunikuojami pagrindiniai prioritetai. Apklausos blokui žada 15–20 proc. balsų. Jeigu A. Babišas nerodys intencijų trauktis iš premjero posto, SPOLU dės visas pastangas dėl koalicijas susitarti būtent su Piratų ir merų bloku. Lengva nebūtų, nes šias koalicijas pirmiausia vienija noras išstumti dabartinį premjerą. Be to, nebūtų lengva ir surasti partnerių tarp kitų partijų.

Čekijos kraštutinė dešinė gali išgelbėti A. Babišą?

Gero rezultato laukiama ir iš dešiniųjų populistų „Laisvės ir tiesioginės demokratijos“ (SPD) partijos. SPD nesutiktų dirbti koalicijose, bet svarstytų galimybę remti A. Babišo vyriausybę. Prieš ES ir NATO pasisakanti partija savo paramą suteiktų tada, jeigu vyriausybė pažadėtų koreguoti Konstituciją joje įrašant nacionalinių referendumų galimybę.

Nors tik 28 proc. čekų pasisako už pasitraukimą iš ES, „Czexit“ yra vienas pagrindinių SPD tikslų. Taip pat SPD pasisako už santykių su Rusija, Višegrado šalimis ir Kinija gerinimą.

Jau praėjusiuose rinkimuose SPD pateko į parlamentą su dešimtadaliu balsų. Jie sugebėjo patraukti dalį kairiųjų pažiūrų rinkėjų, kurie baiminasi migracijos. Nors vienu metu populiarumas ėmė slūgti, pozicijas susigrąžinti pavyko per pandemiją. Apklausos rodo, kad SPD pretenduoja į 10–12 proc. balsų.

Geležinės uždangos likučiai

Bohemijos ir Moravijos komunistų partija (KSČM) yra vienintelė buvusi valdančioji komunistinė partija regione, kuri nesireformavo po socialistinės sistemos žlugimo.

KSČM užsienio politikos vizija sutampa su SPD, tik mažiau dėmesio skiriama Višegrado šalims. Komunistai atšauktų visus karius iš tarptautinių misijų.

Partijos populiarumas pastaruoju metu krenta. Nors 2017 m. ji gavo 7,6 proc., šiemet negali būti tikri dėl patekimo į parlamentą. Nepaisant to, kaip baigtųsi rinkimai, po jų pasitrauks 16 metų KSČM vadovavęs Vojtechas Filipas, kurį partijos centro komitetas mėgino iš posto pašalinti dar balandį.

Didžioji dalis partijos elektorato yra vyresnio amžiaus rinkėjai, išsaugoję nostalgiją socialistinei Čekoslovakijai. Tačiau ši elektorato dalis mažėja, o į nepatenkintuosius gyvenimu šalyje taikosi ir ANO, bei SPD. Tad įmanoma, kad į parlamentą komunistai nebepateks – dabar juos palaiko 4–6 proc. rinkėjų.

Nauji kovotojai su korupcija

2013 m. Čekiją sudrebino korupcijos skandalas, kurio pagrindinė figūra buvo tuometis ODS premjeras Petras Nečas. Skandalas jam kainavo pareigas, o tyrėjui Robertui Šlachtai pavyko išpopuliarėti šalyje. Pernai jis išleido bestselerį apie savo finansinių nusikaltimų tyrėjo darbą. Šiuose rinkimuose dalyvauja su savo įkurta partija „Priesaika“, kuri turi galimybių patekti į parlamentą.

Partiją sunku apibrėžti ideologiškai, o pagrindinis jos tikslas – kova su korupcija. R. Šlachta savo partiją laiko alternatyva tradicinėms politinėms jėgoms, svarbiausiu prioritetu kelia galimų koalicijos partnerių pritarimą antikorupcinei programai.

Partijos kampanija profesionali – ją kuriantys ekspertai 2013 m. padėjo tuomet politikos naujokams ANO užimti antrą vietą rinkimuose. Vyksta labai daug susitikimų su rinkėjais, „Priesaikai“ pavyksta mobilizuoti nemažai atsidavusių kampanijos savanorių. Tiesa, daugeliui klausimų kelia ne iki galo aiškūs „Priesaikos“ finansavimo šaltiniai. Apklausų duomenys rodo, kad „Priesaiką“ palaiko 3–5 proc. rinkėjų.

Čekijos kairiųjų saulėlydis

Iki 2017 m. parlamento rinkimų Čekijos socialdemokratų partija (ČSSD) niekada rinkimuose nebuvo užėmusi žemesnės vietos negu antroji, penki iš 12 Čekijos premjerų buvo socialdemokratai. 2017 m. rinkimuose užimta vos šeštoji vieta (7,3 proc. balsų), nuo 2018 m. birželio ČSSD tapo mažesniuoju partneriu koalicijoje su ANO. Dabar realu, kad pirmą kartą nepateks į parlamentą. Tai būtų logiška įvykių tąsa – ČSSD neiškovojo vietų Europos Parlamente 2019 m. ir labai prastai pasirodė pastaruosiuose savivaldos rinkimuose.

Prie partijos nuosmukio pirmiausia prisidėjo ANO, pritraukusi vyresnio amžiaus regionų gyventojus. Nors ČSSD stengiasi pritraukti jaunimą, tai daryti sekasi sunkiai, nes partijoje dominuoja vyresni konservatyvūs nariai. Socialdemokratai viduje yra susipriešinę tiek dėl sprendimo sudaryti koaliciją su ANO, tiek dėl užsienio politikos – egzistuoja svarbi prezidentą Milošą Zemaną palaikanti ir į Rusiją bei Kiniją besiorientuojanti frakcija, kuriai priklauso ir lyderis Janas Hamačekas. Pastarąjį iš posto pavasarį nesėkmingai bandė išversti proeuropietiškasis sparnas.

Rinkimų kampanijos prioritetu ČSSD pasirinko sveikatos apsaugą – sieks didinti jos finansavimą bei paslaugų prieinamumą kaimiškose vietovėse. Ar tai išgelbės – neaišku. Dabar ČSSD pretenduoja į 4–6 proc. balsų.

2021 10 08 07:00
Spausdinti