Meniu
Prenumerata

pirmadienis, lapkričio 29 d.


BULGARIJOS RINKIMAI
Rinkimai Bulgarijoje: dviejų titanų mūšis
Matas Baltrukevičius
Scanpix
B. Borisovas.

Sekmadienį Bulgarijoje vyks rinkimai. Šalis trečią kartą per aštuonis mėnesius rinks parlamentą, kartu vyks ir prezidento rinkimai. Penkeriems metams renkamo prezidento galios Bulgarijoje labai primena tas, kurias turi Lietuvos prezidentas. Tik Largo rūmų šeimininkas neturi didelių svertų užsienio politikoje.

Parlamente yra 240 vietų, jis renkamas ketveriems metams. Šalis padalinta į 31 daugiamandatę apygardą, jose renkama nuo 4 iki 16 parlamentarų. Partijos turi peržengti 4 procentų barjerą, kad galėtų pretenduoti į vietas Nacionalinėje asamblėjoje.

Abeji rinkimai laikomi mūšiu tarp dviejų įtakingiausių šalies politinių figūrų – perrinkimo siekiančio prezidento Rumeno Radevo ir buvusio premjero Boyko Borisovo. Pastarasis abu mūšius veikiausiai pralaimės – nors pergalę parlamento rinkimuose turbūt pavyks pasiekti, B. Borisovo partija po virtinės korupcijos skandalų dabar politiškai izoliuota. Tuo tarpu prezidento rinkimuose intrigos nesitikima.

Korumpuoto buvusio premjero laukia pralaimėjimai

Konservatyvi partija „Piliečiai už europietišką Bulgarijos vystymąsi“ (GERB) šalį su keletu trumpų pertraukų valdė nuo pat 2009 m. iki šių metų gegužės. Balandžio rinkimus jie laimėjo gavę 26 proc. balsų, liepą liko antri ir gavo 23 oroc. balsų. Balandį GERB nerado pakankamo palaikymo parlamente, kad galėtų formuoti valdančiąją koaliciją, po liepos rinkimų to daryti net nebandė.

Daugelio bulgarų akyse GERB yra korupcijos sinonimas. Bulgarija yra labiausiai korumpuota ir turinti mažiausiai laisvą žiniasklaidą šalis Europos Sąjungoje (ES). JAV Valstybės departamentas prieš kelerius metus konstatavo, kad Bulgarijos teismai nėra politiškai nepriklausomi. Kilo ne vienas kyšininkavimo skandalas, ypač įgyvendinant brangius, bet dažnai nekokybiškai atliekamus infrastruktūros projektus. Pats B. Borisovas kaltinamas pinigų plovimu.

Tačiau GERB gali būti naudingas šių rinkimų kontekstas: politinis nestabilumas, pandeminės padėties blogėjimas (pastaruoju metu šalis yra tarp pirmaujančių pasaulyje pagal COVID-19 mirtingumą) prasčiausiais skiepijimo nuo COVID-19 tempais ES pasižyminčioje šalyje, augančios energijos kainos. Todėl žmonės atsigręžia į nemažą šalies valdymo patirtį turinčią partiją.

GERB stiprybė – išlaikomas palaikymas regionuose. Apklausos žada, kad GERB rinkimuose gaus iki ketvirtadalio balsų. Parlamente B. Borisovas turbūt turės vienintelius sąjungininkus – turkų mažumai atstovaujantį Judėjimą už teises ir laisves (DPS), kuris turėtų gauti apie dešimtadalį balsų. Būtent GERB ir DPS yra bene vienintelės nuosekliai skiepų nuo COVID-19 svarbą akcentuojančios partijos šalyje, kur nuo koronaviruso pilnai paskiepyta vos 23 proc. gyventojų.

Ne itin geros atrodo ir B. Borisovo stovyklos remiamo kandidato į prezidentus Anastaso Gerdžikovo perspektyvos. A. Gerdžikovas yra antikos ir viduramžių literatūros ekspertas, Sofijos universiteto rektorius. Oficialiai jis yra nepartinis kandidatas ir vengia būti siejamas su GERB. A. Gerdžikovas atsisako komentuoti GERB skandalus ar reikšti savo nuomonę apie ilgiau negu pusmetį, iki 2021 m. balandžio, vykusius protestus prieš B. Borisovą, kurių didžiausieji sutraukė šešiaženklius dalyvių skaičius.

Savo tikslu A. Gerdžikovas laiko visuomenės suvienijimą. Nors kandidatas puikiai pažįstamas šalies elitui, bet nėra gerai žinomas regionuose. Jis laikomas išsilavinusiu didmiesčių kandidatu. Apklausos rodo, kad A. Gerdžikovas turėtų gauti apie ketvirtadalį balsų ir rinkimuose likti antras po dabartinio prezidento Rumeno Radevo, prieš kurį laimėti antrame ture neturi didelių šansų.

Marga opozicija remiasi į prezidentą

Bulgarijos opozicija marga, ją vienija tik tikslas pašalinti B. Borisovą. Trys populiariausios opozicijos partijos aštriai konkuruoja tarpusavyje dėl antros vietos rinkimuose, kuri reikštų bent jau galimybę mėginti formuoti vyriausybę. Po liepos mėnesį vykusių rinkimų opozicinėms partijoms suformuoti vyriausybės nepavyko dėl tarpusavio nesutarimų.

Šį kartą pagrindine jėga prie derybų stalo gali būti visiškai šviežia partija – rugsėjį įsteigtas judėjimas „Mes tęsime pokytį“ (PP). Harvardo berniukų projektu pakrikštytą partiją įsteigė ekonomistai Kirilas Petkovas ir Asenas Vasilevas. Prestižinio universiteto absolventai šiemet dirbo ministrais laikinojoje technokratinėje vyriausybėje, suformuotoje po balandžio rinkimų.

PP save apibrėžia kaip centristinį judėjimą. Abu lyderiai per savo neilgą darbo laiką vyriausybėje spėjo pasižymėti kovoje su korupcija. Tikėtina, kad partija gali pritraukti ir neapsisprendusius bei įprastai rinkimuose nedalyvaujančius piliečius. Tarp partijos kandidatų galima rasti ir pramogų pasaulio atstovų, pavyzdžiui, populiarų reperį Itzo Hazartą. Jo grupės dainos dažnai skambėjo protestuose prieš B. Borisovo vyriausybę. Ypač gero rezultato iš PP tikimasi Sofijoje. Apklausos partijai žada 13-16% balsų.

Bulgarijos socialistų partijai (BSP) dveji šių metų parlamento rinkimai tapo nusivylimu – po 16 metų jie nukrito žemiau antrosios vietos ir pagal gautus balsus pasirodė prasčiausiai istorijoje – 15 ir 13 proc. balsų. Kaip ir daugelis opozicijos partijų, BSP pagrindiniu tikslu laiko vyriausybę be B. Borisovo ir kitokią politinę kultūrą. Nors partija ir priklauso Europos socialistų šeimai, bet yra viena konservatyviausių šalyje. Apklausos BSP žada 12-18 proc. balsų.

Liepą vykusius parlamento rinkimus laimėjo dar vieni politikos naujokai – dainininko ir TV laidų vedėjo Slavi Trifonovo pernai įkurta partija „Yra tokia tauta“ (ITN). Jie gavo 24 proc. balsų – net 7 proc. daugiau, nei balandį. Tačiau dabar daug jos rėmėjų nusivylę, nes po pergalingų rinkimų ITN dirbo gana chaotiškai: nesugebėjo suformuoti valdančiosios koalicijos, be to, lyderiai neišvengė skandalų.

ITN save pateikia kaip prieš elitą nukreiptą judėjimą. Liepą vykusiuose rinkimuose S. Trifonovas nevengė ir dviprasmiškų pasisakymų dėl skiepijimo naudos (beveik visos partijos skiepų temos apskritai baidosi). Apklausos ITN žada 9-13 proc. balsų.

Į parlamentą nesunkiai turėtų patekti ir žaliąsias vertybes išpažįstanti Demokratinė Bulgarija, kuriai apklausos žada apie dešimtadalį balsų. Galimybių turi ir kairysis antikorupcinis judėjimas „Stokis Bulgarija! Mes ateiname!“, kurio populiarumas svyruoja apie 4 proc.

Visos didžiosios opozicijos partijos vieningai remia dabartinio prezidento R. Radevo perrinkimą, tik Demokratinė Bulgarija palaiko Aukščiausiojo teismo pirmininką Lozaną Panovą, kuris rinkimuose turėtų likti trečias.

R. Radevas yra aiškus rinkimų favoritas. Tiesa, viena nemaloni istorija prieš rinkimus nutiko – Konstitucinis teismas nustatė, kad prezidentas pažeidė Konstituciją, kai dabartinį PP lyderį K. Petkovą paskyrė ekonomikos ministru, nors šis tuomet turėjo ne tik Bulgarijos, bet ir Kanados pilietybę. Politikas šio fakto nedeklaravo, bet kritikai teigia, jog R. Radevas informaciją turėjo. Pats prezidentas teigė, kad ši Konstitucijos nuostata yra pasenusi, o šaliai reikia daugiau tokių ministrų, kaip K. Petkovas. R. Radevo komentarai sukėlė didžiulį teisininkų bendruomenės nepasitenkinimą, net pasigirdo kalbų apie apkaltą.

Visgi didesnę įtaką rezultatams gali turėti R. Radevo palaikomos laikinosios vyriausybės sprendimas įvesti skiepijimo pasus. Jam nepritaria visos didžiosios partijos. Prezidentas vyriausybę palaikė, bet siūlė sušvelninti apribojimus neturintiems imuniteto. Palankumo Kremliui neslepiantis prezidentas žada vienyti visuomenę ir stiprinti valstybę.

Didžiąją kadencijos dalį R. Radevas buvo labai populiarus – reitingai 2018 m. gegužę siekė 67 proc., dabar apie pusė bulgarų jį vertina palankiai. Nors prieš penkerius metus buvo išrinktas kaip nepriklausomas BSP remiamas kandidatas, per penkerius metus sugebėjo į savo pusę patraukti nemažai dešiniųjų rinkėjų, pasipiktinusių B. Borisovo korupciniais skandalais, ir miestų liberalus. Jis savo įvaizdį formavo per atsvarą B. Borisovui. Kai šis dar buvo premjeras, R. Radevas sistemingai reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir valdantiesiems palankaus generalinio prokuroro pasitraukimo. Po abejų šiemet vykusių parlamento rinkimų būtent prezidentas imdavosi iniciatyvos suformuoti laikinas technokratines vyriausybes, abi jos visuomenėje buvo labai palankiai vertinamos.

Neseniai R. Radevas į save dėmesį atkreipė ir atidarymas Sofijos karatė turnyrą – per minutę atliko 50 atsispaudimų. Gauti 50 proc. balsų jau per pirmą turą bus sudėtingesnis uždavinys, nei 50 atsispaudimų per minutę, bet antrojo turo gali ir neprireikti. Tačiau jeigu jis ir bus, R. Radevas vis tiek turėtų būti nesunkiai perrinktas.

2021 11 14 06:45
Spausdinti