Meniu
Prenumerata

pirmadienis, birželio 21 d.


SAUGUMAS
Reaguodama į augančią NATO grėsmę Rusija suformuos 20 naujų karinių dalinių
BNS
Scanpix
Rusijos kariuomenės pratybos

Rusijos kariuomenė šiemet šalies vakaruose suformuos 20 naujų dalinių, reaguodama į esą augančią NATO grėsmę, pirmadienį pareiškė gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Tokį pareiškimą jis padarė po susitikimo su kariuomenės vadovybe. Ministras taip pat atkreipė dėmesį į augantį JAV strateginių bombonešių skrydžių skaičių, NATO karo laivų dislokavimą ir dažnėjančius plataus masto Aljanso pajėgų mokymus prie Rusijos sienų.

S. Šoigu teigimu, tokie veiksmai „griauna pasaulio saugumo sistemą ir verčia mus imtis tinkamų atsakomųjų priemonių“.

„Iki metų pabaigos Vakarų karinėje apygardoje bus suformuota apie 20 junginių ir karinių dalinių“, – pažymėjo S. Šoigu.

Anot jo, planuojama, kad šiemet Rusijos vakaruose dislokuotos pajėgoms bus pristatyta apie 2 tūkst. papildomų ginkluotės vienetų.

Pirmadienį komentuodamas Maskvos planus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad „Rusija pastaruosius kelerius metus daug investavo į naujus, modernius karinius pajėgumus – nuo įprastinių iki branduolinių ginklų sistemų“ ir „buvo pasiruošusi panaudoti karinę jėgą prieš kaimynes – Sakartvelą, Ukrainą“.

„Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl NATO per pastaruosius metus padidino [savo] ginkluotųjų pajėgų parengtį“, – sakė jis žurnalistams prieš antradienį įvykusį Aljanso užsienio ir gynybos ministrų susitikimą.

Šiuo metu tūkstančiai NATO karių, keli karo laivai ir dešimtys orlaivių dalyvauja karinėse pratybose, rengiamose Atlanto vandenyne, prie Europos šalių krantų ir Juodosios jūros regione.

Pasak Aljanso, tokie manevrai nėra nukreipti prieš Rusiją, nors per pratybas „Steadfast Defender 21“ imituojamas 30 valstybių karinės organizacijos atsakas į puolimą prieš vieną iš narių. Per šiuos mokymus bus tikrinamas NATO pajėgumas dislokuoti karius iš JAV ir išlaikyti aprūpinimo linijas atviras.

Praėjusį mėnesį Rusijai sutelkus didelį skaičių karių prie Ukrainos pietvakarinės ir pietinės sienos Kijevas ir jį remiančios Vakarų valstybės reiškė didelį susirūpinimą ir ragino Maskvą atitraukti pajėgas.

2014 metais Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose, reaguodama į Rusijai palankaus prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą. Aštuntus metus besitęsiantis konfliktas pareikalavo jau daugiau nei 14 tūkst. žmonių gyvybių.

Rusija atitraukė kai kuriuos savo padalinius iš savo vakarinės dalies po balandį surengtų plataus masto manevrų, tačiau S. Šoigu liepė palikti tuose rajonuose ginkluotę, nes ją planuojama naudoti per rugsėjį vyksiančias pratybas „Zapad“ (Vakarai).

Gynybos ministras pirmadienį pažymėjo, kad rengiantis pratyboms, kurios bus vykdomos kartu su Baltarusija, jau pasiektas paskutinis etapas. S. Šoigu patikino, kad šie manevrai yra „išskirtinai gynybinio pobūdžio“.

Praėjusią savaitę Maskva pasiūlė politinę paramą savo sąjungininkei Baltarusijai, šiai priverstinai nutupdžius iš Graikijos į Lietuvą skridusį keleivinį lėktuvą ir suėmus disidentą žurnalistą Ramaną Pratasevičių bei jo merginą, Vilniuje studijuojančią Rusijos pilietę Sofiją Sapegą. 

Europos Sąjunga to bendrovės „Ryanair“ reiso nukreipimą pasmerkė kaip piratavimą ir uždraudė baltarusių nacionalinei vežėjai rengti skrydžius virš bloko teritorijos, o Europos oro linijoms patarė aplenkti Baltarusiją.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 06 01 12:56
Spausdinti