Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 20 d.


PABĖGELIAI
Prie Graikijos sienos įstrigę afganai neturi kur dėtis
IQ
Pixabay

Jau ne vieną dieną migrantai ir pabėgėliai bando kirsti Turkijos ir Graikijos sieną. Tarp jų yra daugybė afganų, kurie jau ne vienus metus svajoja pradėti naują gyvenimą Europoje.

Portalas DW praneša, kad šiuo metu socialiniame tinkle „Twitter“ plinta vaizdo įrašas, kuriame matoma žiauri kova ties Turkijos ir Graikijos siena. Įraše matoma, kaip vyras bejėgiškai savo rankose neša mažą mergaitę. Ore matomi dūmai – galimai ašarinės dujos. Kitas vyras, kalbėdamas dari kalba (viena iš dviejų valstybinių Afganistano kalbų) šaukė „plok jai per nugarą“. Mergaitė, panašu, duso, o šalia jos esanti moteris isteriškai rėkė.

Tokie vaizdo įrašai parodo, kad Graikijos pasienio policija pasitelkė visas įmanomas priemones siekiant neleisti migrantams pasiekti ES – net naudoti prieš moteris ir vaikus ašarines dujas ar apšviečiamąsias granatas.

Nusivylę pabėgėliai

Vasario 28 d. Turkijos valdžios paskelbtas pranešimas, kad jie nebedraus migrantams keliauti į ES, pradėjo masinį egzodą link Turkijos ir Graikijos sienos. JT pranešė, kad šiuo metu apie 13 tūkst. žmonių susirinko prie Europos durų. Graikija sustiprino savo pasienio apsaugą ir nepraleidžia nė vieno.

Todėl migrantai atsidūrė beviltiškoje situacijoje. Tarp jų yra ir sirų bei afganų pabėgėliai, kurie jau ne vienus metus beviltiškai bando prisiglausti Europoje.

Neturi kur dėtis

Mohammadas Hussainas Mohammadis yra jaunas afganas, šiuo metu apsistojęs visai netoli pasienio esančiame Turkijos Edirnės mieste. Jis portalui DW teigė, kad migrantai šiuo metu patiria „humanitarinę katastrofą“.

M. H. Mohammadis teigia išmokęs turkų kalbą ir praleidęs pastaruosius 8 mėnesius ieškodamas darbo. Jis skundėsi, kad turkai neduoda afganams darbo, todėl jis yra priverstas keliauti į ES, kad galėtų išgyventi. Jis jau bandė pereiti sieną su kitais migrantais, tačiau buvo atstumtas pasieniečių. Jaunuolis teigia, kad susirėmimo metu jis ir dar pora kitų buvo sužeisti.

Todėl dabar jaunasis afganas nebežino ką daryti. Jis teigė, kad vienam jo draugui, kuris grįžo į senuosius namus Turkijoje, vietos valdžia atėmė raktus ir liepė palikti šalį, nes pabėgėliai daugiau nebėra laukiami šalyje.

Pyktis ES

Šios sunkios sąlygos ties Graikijos pasieniu yra ypač skausmingos moterims ir vaikams. Viena moteris, kurios tapatybė neatskleidžiama dėl saugumo sumetimų, kartu su savo vaikais ir kitais pabėgėliais šiuo metu yra apsistojusi netoli Edirnės esančioje degalinėje. Ji teigė, kad jos vyrui pavyko nusigauti iki Suomijos, tačiau prašymai leisti atvykti pas jos sutuoktinį buvo atmesti. Ji net nusamdė advokatą, tačiau pastangos buvo bergždžios.

„Mano sūnus kenčia psichologiškai, o mano kiti vaikai patiria panikos priepuolių, jau net nekalbant, ką patiriu aš, – teigė moteris. – Graikai atėmė iš manęs pinigus, tai kaip man išvis grįžti dabar į Turkiją?“

Kita taip pat anonime išlikti norėjusi moteris koneveikė ES, teigdama, kad nesupranta, kodėl visi taip garbina bendrijos moterų teisių situaciją. Ji klausia, kiek dar jiems reikės gyventi tokiomis sąlygomis, ir priduria, kad ji bandė prašyti prieglobsčio Turkijoje, tačiau „turkai vis susigalvoja kokių trukdžių“, neleidžiančių patenkinti prašymo.

„Mes neturime kitos išeities, kaip gyventi šitame purve ir bandyti pereiti sieną, – teigė susigraudinusi moteris. – Ar jūs manote, kad čia aš sugalvojau versti savo vaikus gyventi šitame purve ir šaltyje, jei būčiau turėjusi pasirinkimą?“

Kodėl afganai bėga?

2001 m. JAV ir jos sąjungininkai nuvertė Talibano režimą Afganistane. Tai, deja, sukėlė visišką chaosą ir smurtą šalyje. Praėjusio mėnesio pabaigoje JAV ir Talibanas pagaliau pasirašė taikos susitarimą, kuriame islamistų organizacija pažadėjo nepulti amerikiečių karinių bazių ir karių. Tačiau iki panašaus susitarimo su Afganistano valdžia dar gali prireikti palaukti daugelio mėnesių ar net metų.

Su imigrantais dirbančios Vokietijos organizacijos „ProAsyl“ teisinės politikos vadovė Bellinda Bartolucci teigia, kad afganų civiliai yra atsidūrę ypač pavojingoje situacijoje. Net nepaisant karo, „daugelis žmonių šalyje yra persekiojami, dažniausiai Talibano“. B. Bartolucci teigimu, todėl kad tik porai žmonių pavyko surasti šalyje saugią vietą, šimtai tūkstančių bėga į kaimyninius Iraną ir Pakistaną. Tik daliai jų pavyksta pabėgti į Europą, dažniausiai per Turkiją ir Graikiją.

Praėjusiais metais „Asienhaus“ fondo atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad dauguma bėgančių iš šios šalies tai daro dėl sudėtingos Afganistano saugumo situacijos. Be to, kai kurie apklaustieji kaip emigracijos priežastis nurodė ir nedarbo, žemos gyvenimo kokybės ir prastos valdysenos problemas.

2020 03 06 15:40
Spausdinti