Meniu
Prenumerata

šeštadienis, gruodžio 4 d.


PRANCŪZIJA
Prancūzijos regioniniai rinkimai nebuvo sėkmingi nei M. Le Pen, nei E. Macronui
BNS
Scanpix
M. Le Pen.

Marine Le Pen vadovaujami Prancūzijos kraštutiniai dešinieji per sekmadienį įvykusį šalies regioninių rinkimų antrąjį ratą, kuriame rinkėjų aktyvumas ir vėl buvo mažas, nelaimėjo nė viename regione, o valdančioji prezidento Emmanuelio Macrono centristų partija patyrė tolesnių nuostolių.

Patvirtindami per pirmąjį rinkimų ratą birželio 20-ąją išryškėjusias tendencijas, daliniai rezultatai rodo, kad šį sekmadienį M. Le Pen Nacionalinis sambūris (RN) negalėjo pasiekti savo pagrindinio tikslo laimėti Provanso, Alpių ir Žydrojo Kranto (PACA) regione, apimančiame Marselį ir Nicą.

E. Macrono partija visos šalies mastu nesurinko nė 10 proc. balsų, jau nekalbant apie pergalę kokiame nors regione. Tokį sukrėtimą partija patyrė prezidentui pradedant galvoti apie perrinkimą 2022-aisiais.

Pergalė PACA pirmą kartą būtų suteikusi M. Le Pen vieno iš 13 Prancūzijos pagrindinės teritorijos dalies regionų kontrolę ir impulsą jos prezidentinėms ambicijoms.

„Šį vakarą nelaimėjome jokiame regione“, – sakė nusivylusi M. Le Pen. Dėl pralaimėjimo ji kaltino priešininkų „nenatūralius aljansus“ ir sakė, kad ateityje pergalėms bus labai svarbi „mobilizacija“.

Tačiau rinkimų baigtis suteikia postūmį tradiciniams dešiniojo sparno respublikonams ir socialistams, kurie prarado balsų centristui E. Macronui 2017 metais iškilus į valdžią su nauja partija „Respublika, pirmyn“ (La Republique en Marche, LREM).

Nors analitikai įspėja per daug neprognozuoti ateities remiantis šių regioninių rinkimų rezultatais, jie pabrėžia, jog dar nėra savaime aišku, kad 2022 metų prezidento rinkimai bus E. Macrono ir M. Le Pen dvikova.

Visos partijos reiškė susirūpinimą dėl rinkėjų aktyvumo prieš savaitę vykusiame pirmajame regioninių rinkimų rate, bet antrajame rate didelio pagerėjimo šiuo atžvilgiu nebuvo: sociologinių tyrimų agentūros „Ifop Fiducial“ apskaičiavimu, sekmadienį nebalsavo daugiau kaip 66 proc. rinkėjų.

Jokio RN proveržio

Tarp atidžiausiai stebėtų sekmadienio rinkimų kovų buvo RN kandidato Thierry Mariani lenktynės su varžovu iš dešiniojo sparno Renaud Muselier PACA regione.

Kokio nors regiono kontrolės įgijimas pirmąkart per istoriją būtų buvęs didžiulis postūmis M. Le Pen, siekiančiai įtikinti rinkėjus, kad RN, kurio įvaizdį ji pagerino perėmusi vadovavimą iš tėvo Jeano-Marie Le Peno (Žano Mari Le Peno), yra rimta galios partija.

Tačiau R. Muselier maždaug 10 proc. balsų lenkia Th. Mariani, rodo rezultatai, gauti suskaičiavus tris ketvirtadalius balsų.

R. Muselier padėjo kairiojo sparno kandidatų pasitraukimas – „respublikonų fronto“, per praėjusius prezidento rinkimus blokavusio kraštutinius dešiniuosius, pavyzdys.

Laimėjo „vienybės logika“, sakė R. Muselier ir atkreipė dėmesį, jog daug kas balsavo už jį nepaisydami asmeninių politinių simpatijų, kad tik nelaimėtų RN.

Kritikai kaltino Th. Mariani tuo, kad jis žavisi tokiais autoritariniais lyderiais kaip Rusijos ir Sirijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Basharas al Assadas.

RN taip pat nelaimėjo Il de Franso regione, apimančiame Paryžių. Kylanti partijos 25 metų žvaigždė Jordanas Bardella nesugebėjo sutrukdyti dabar Paryžiaus apylinkėms vadovaujančiai dešiniojo sparno atstovei Valerie Pecresse.

„RN patyrė nesėkmę“, – pirmadienio numeryje skelbia kairiojo sparno dienraštis „Liberation“. Jame teigiama, kad M. Le Pen pozicijos per šiuos rinkimus, kuriuose ji vylėsi laimėti kelis regionus, susilpnėjo.

Tuo tarpu dešiniojo sparno sunkiasvoris Xavier Bertrand'as išsaugojo vadovavimą Aukštutinės Prancūzijos regionui ir pastiprino savo, kaip tradicinės dešinės kandidato 2022 metų prezidento rinkimuose, pozicijas.

„Šie rezultatai suteikia man stiprybės eiti susitikti su visais prancūzais“, – sakė X. Bertrand'as, turėdamas galvoje savo būsimą prezidentinę kampaniją.

E. Macrono nusivylimas

Daliniai regioninių rinkimų rezultatai patvirtina, kad E. Macrono LREM sunku patraukti savo pusėn vietos ir regionų rinkėjus, nors partija kontroliuoja prezidento postą ir žemuosius parlamento rūmus.

„Ifop“ prognozės rodo, kad LREM visoje šalyje surinks tik 7 proc. balsų, nors rinkimuose dalyvavo keli ministrai, o pats E. Macronas važinėjo po šalį susitikti su žmonėmis. Vienoje šalies vietoje per tokią išvyką prezidentas gavo nuo žmogaus antausį.

LREM vadovas Stanislas Guerini pripažino, kad rinkimai reiškia „nusivylimą prezidentinei daugumai“.

Po šių rinkimų dešinieji valdys septynis regionus, kairieji – penkis, o Korsikoje vadovaus šios Viduržemio jūros salos nacionalistai.

„Kerštas „senovės pasaulio“ partijoms“, – pakomentavo dienraštis „Le Monde“. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 06 28 10:32
Spausdinti