Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, spalio 21 d.


VIDURIO RYTAI
Po ilgiau kaip metų suformuota Libano vyriausybė
BNS
Scanpix
N. Mikati.

Libano prezidentūra penktadienį paskelbė, kad po 13 mėnesių buvo suformuota šalies vyriausybė, valstybei grumiantis su viena didžiausių krizių jos istorijoje.

Apie tai pranešta po paskirtojo ministro pirmininko Najibo Mikati ir prezidento Michelio Aouno susitikimo ir po užsitęsusių derybų tarp pagrindinių partijų.

Šis žingsnis užbaigė ilgiau kaip metus trukusią aklavietę, dėl kurios šalis vis labiau grimzdo į finansinį chaosą ir skurdą.

Naujojo kabineto sudarymas buvo Libanui labai reikalingos tarptautinės pagalbos sąlyga, tačiau dar neaišku, ar ši vyriausybė sugebės įgyvendinti reikiamas reformas ir išgelbėti šalį nuo bankroto.

Trečią kartą premjeru tapęs N. Mikati, kuris yra turtingiausias Libano pilietis, iš prezidentūros padarė pareiškimą, žadėdamas visomis įmanomomis pastangomis gelbėti šalį.

„Išnaudosime kiekvieną sekundę, kreipdamiesi į tarptautines institucijas ir užtikrindami pagrindinius kasdienio gyvenimo poreikius“, – patikino paskirtasis vyriausybės vadovas ir pridūrė, kad jo kabinetas prašys ir arabiškų šalių pagalbos.

N. Mikati, premjeru paskirtas liepą, dviem jo pirmtakams nesugebėjus susitarti dėl naujos vyriausybės sudėties, pristatė savo ministrų sąrašą.

Jame yra nemažai technokratų, tačiau kiekvieną kandidatūrą parėmė viena ar kelios frakcijos, dominuojančios Libano politikoje nuo 1975–1990 metų pilietinio karo pabaigos.

Užsitęsusias pastangas suformuoti vyriausybę visuomenė geriausiu atveju vertino skeptiškai: daugelis įtaria, kad tos pačios politinės partijos, kurios Libaną valdė ištisus dešimtmečius, vargu ar imsis radikalių pokyčių.

Libanas neturėjo visavertės vyriausybės po katastrofiško 2020 metų rugpjūčio 4 dieną Beiruto uoste įvykusio sprogimo, privertusio atsistatydinti tuomečio ministro pirmininko Hassano Diabo kabinetą.

Nuo to laiko konkuruojančios politinės grupės negalėjo sutarti dėl naujos vyriausybės sudėties, o tai paspartino šalies ekonomikos nuosmukį.

Vienas didžiausių pasaulio istorijoje nebranduolinių sprogimų nusinešė daugiau kaip 200 gyvybių. Dėl tos nelaimės buvo plačiai kaltinama libaniečių vyriausybės nekompetencija ir korupcija.

„Tie patys virėjai“

Pasak Libano politikos analitiko Sami Nadero, galimybė, kad bus pasiektas proveržis, yra menka, jei išliks per derybas dėl vyriausybės sudėties vyravusi dinamika.

„Kvotų politikos tęsimas ir ginčai dėl kiekvienos reformos ir sprendimo reikštų, kad nė kiek nenutolstama nuo to, ką galėjo daryti laikinoji vyriausybė“, – pažymėjo ekspertas.

„Šią vyriausybę suformavo tie patys virėjai – taigi, ar jie gali pasiūlyti kitokį patiekalą?“ – klausė jis.

Šiuo metu valstybė nepajėgi tiekti elektros energijos savo piliečiams ilgiau nei kelias valandas per dieną, taip pat negali sau leisti įsigyti generatoriams reikalingų degalų.

Nacionalinė valiuta prarado daugiau kaip 90 proc. savo vertės, ištisos 6 mln. gyventojų turinčio Libano socialinės grupės grimzta į skurdą, o galimybę turintys gyventojai emigruoja tūkstančiais.

Kol kas įvykdyta labai mažai tarptautinės bendruomenės reikalavimų dėl plačios reformų programos, todėl stringa užsienio pagalbos tiekimas.

Pastangoms išeiti iš krizės trukdo ir faktas, kad vyriausybė nebendradarbiauja su Tarptautiniu valiutos fondu ir nesitaria dėl išsamaus gelbėjimo plano.

„Naujoji vyriausybė turės pasirengti įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimams ir pasirūpinti, kad jie įvyktų laiku“, – pabrėžė analitikas S. Naderas.

Artėjant kitąmet paskirtiems parlamento rinkimams, daugelis libaniečių tikisi, kad politikoje atsiras naujų veidų, nors kiti abejoja, jog toks atsinaujinimas įmanomas, atsižvelgiant į nepakitusią balsavimo sistemą.

„Ši vyriausybė faktiškai gali belstis tik į vienerias duris – pas Tarptautinį valiutos fondą, nes kito būdo įveikti krizę nėra“, – pareiškė S. Naderas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 09 10 17:46
Spausdinti