PexelsIslandija sekmadienį trumpam patikėjo, kad po diena anksčiau įvykusių rinkimų taps pirmąja Europos šalimi, kurioje daugiau nei pusę vietų parlamente užims moterys, tačiau perskaičiavus balsus paaiškėjo, kad taip vis dėlto nebus, naujienų agentūrai AFP sakė vienas rinkimų pareigūnas.
Altingu vadinamame 63 vietų parlamente, pirmąkart sušauktame prieš beveik 1 100 metų, moterys užims 30 vietų – 47,6 proc., rodo po balsų perskaičiavimo Šiaurės Vakarų apygardoje gauti rezultatai. Juos paskelbė šios apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Ingi Tryggvasonas.
Anksčiau sekmadienį skelbta, kad moterys parlamente turės 33 vietas – 52 procentus.
„Nusprendėme perskaičiuoti balsus, nes persvara buvo itin maža“, – sakė I. Tryggvasonas. Jis pridūrė, kad perskaičiavimo niekas nepaprašė.
Neatmetama galimybė, kad balsai gali būti perskaičiuoti ir kitose Islandijos apygardose.
Nė vienoje Europos šalyje nėra parlamento, kur moterys užimtų daugiau kaip 50 proc. vietų. Arčiausiai tokio rodiklio yra priartėjusi Švedija, kur 47 proc. parlamento narių yra moterys, rodo Pasaulio banko duomenys.
Islandija jau ilgą laiką yra laikoma lyčių lygybės ir moterų teisių pioniere ir pastaruosius 12 metų laikosi Pasaulio ekonomikos forumo sudaromo lygybės reitingo viršūnėje.
Islandijoje vyrams ir moterims suteikiamos vienodos trukmės vaiko priežiūros atostogos, o šalyje galiojantis įstatymas dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio buvo priimtas dar 1961 metais.
Be to, Islandija 1980 metais tapo pirmąja šalimi, išrinkusia prezidentę moterį.
Paskelbus, kad po šeštadienio rinkimų moterų parlamente bus daugiau kaip pusė, šalis suskubo švęsti.
„Man 85-eri; aš visą gyvenimą laukiau, kol moterys bus dauguma... Tikrai džiaugiuosi“, – anksčiau AFP sakė Reikjaviko gyventoja Erdna.
„Tai dar vienas pavyzdys, kaip toli pažengėme keliu į visišką lyčių lygybę“, – sakė Islandijos prezidentas Gudni Johannessonas.
Kitaip negu kitose šalyse, Islandijoje nėra nustatytos teisinės kvotos, kiek moterų turi būti parlamente, nors kai kurios šalies partijos reikalauja, kad būtų tam tikras minimalus skaičius moterų kandidačių.
Šiuo metu pasaulyje yra dar penkios šalys, kur moterys užima mažiausiai pusę vietų parlamentuose, rodo Tarpparlamentinės sąjungos duomenys. Tai Ruanda (61 proc.), Kuba (53 proc.), Nikaragva (51 proc.) ir Meksika bei Jungtiniai Arabų Emyratai (50 proc.).
Nauja koalicija?
Balsų perskaičiavimas bendrų rinkimų rezultatų nepakeitė.
Premjerės Katrin Jakobsdottir kairiųjų ir dešiniųjų koalicija laimėjo daugumą, bet šios trys partijos vis tiek artimiausiomis dienomis turėtų pradėti derybas dėl to, ar toliau valdys drauge.
Dabartinė koalicija iš konservatyvios Nepriklausomybės partijos, centro dešiniosios Pažangos partijos bei Kairiųjų žaliųjų judėjimo suteikė Islandijai ketverius stabilumo metus po politinių krizių dešimtmečio, bet K. Jakobsdottir Kairiųjų žaliųjų judėjimo pozicijos dabar susilpnėjo.
Visos šios trys partijos drauge laimėjo 37 iš 63 vietų parlamente – daugiau nei turėtas 33 vietas.
Tačiau Kairiųjų žaliųjų judėjimas laimėjo tik aštuonias vietas – trimis mažiau nei 2017-aisiais, tad kilo klausimų dėl K. Jakobsdottir, kaip ministrės pirmininkės, ateities.
Didžiausia partija išlieka Nepriklausomybės partija, laimėjusi beveik ketvirtadalį balsų ir išsaugojusi 16 vietų parlamente. Jos lyderis finansų ministras Bjarni Benediktssonas, buvęs premjeras, seniai norėtų K. Jakobsdottir darbo.
Didžioji rinkimų laimėtoja yra Pažangos partija, savo vietų parlamente skaičių padidinusi penkiais iki 13.
Po ketverių metų, kai visos šalys darė nuolaidų, kad išlaikytų taiką koalicijoje, dvi dešiniojo sparno partijos galėtų siekti suformuoti vyriausybę be Kairiųjų žaliųjų judėjimo.
Sekmadienį privačiam transliuotojui „Stod 2“ nepavyko įtraukti K. Jakobsdottir į diskusijas apie koalicijos ateitį. Premjerė pasakė tik tai, kad jos vyriausybė per rinkimus sulaukė „nepaprastos“ paramos.
Keisti partneriai
Tuo metu Pažangos partijos lyderis Sigurduras Ingi Johannssonas (Sigurduras Ingis Jouhansonas) ir Nepriklausomybės partijos lyderis B. Benediktssonas sekmadienį sakė, kad yra pasirengę aptarinėti tolesnį koalicijos darbą, ir minėjo tvirtą rinkėjų paramą.
B. Benediktssonas „Stod 2“ sakė, jog „normalu ketverius metus drauge dirbusioms ir gerus asmeninius santykius palaikančioms partijoms“ bandyti ir toliau dirbti drauge.
Tačiau visuomeniniam transliuotojui RUV jis sakė nesantis tikras, ar tai pavyks. Jis taip pat tvirtino, kad „nereikalaus“ premjero posto.
Neįprasta kairiųjų ir dešiniųjų koalicija susibūrė po 2017-ųjų rinkimų, bandant užtikrinti stabilumą po ilgų politinių neramumų metų.
Islandams, kurių pasitikėjimą politikais sugriovė ilga virtinė skandalų, nuo 2007-ųjų iki 2017-ųjų teko penkiskart eiti prie balsadėžių.
Nuo 2008 metų Islandijos vyriausybė tik antrą kartą dirbo iki galo visą ketverių metų kadenciją.
Be to, pirmą kartą nuo 2003-iųjų vyriausybė per rinkimus išsaugojo daugumą.
Per ketverius darbo premjero poste metus K. Jakobsdottir įvedė progresyvių mokesčių sistemą, padidino socialinio būsto biudžetą ir pratęsė vaikų auginimo atostogas tiek motinoms, tiek tėvams.
Ji buvo giriama už COVID-19 krizės valdymą. Šalyje, turinčioje 370 tūkst. gyventojų, koronavirusinė infekcija pareikalavo tik 33 žmonių gyvybių.
Vis dėlto premjerei teko leistis į kompromisus, įskaitant pažadą įkurti nacionalinį parką Islandijos centrinėje dalyje, kur yra 32 veikiančių ugnikalnių sistemos ir 400 ledynų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
